2020.06 Tatrai. Trečia diena

2020.06 Tatrai. Trečia diena

views
15

Rašau vakarais ir naktimis, nes dienos metu nėra laiko, tai jaučiu klaidų bus tiek kiek ir trečiąją kelionės dieną. Gal tiksliau ne klaidų, o sunkumų. O trečioji diena prasidėjo taip.

Trečioji diena

Visi ryte atsikėlėm kaip mediniai ir išžergtom kojom po vakarykščio 28 km žygio. Man dar kairės kojos kelias išsiardė. Atrodė lyg kažkas būtų tarp girnelės ir kaulo įkišęs vienkartinį baltą peiliuką. Su kiekvienu žingsniu kažką ten viduj pjaudavo.

Žodžiu atsikėlėm ir išvykom. Šiandien turėjome eiti Orla Perc maršrutu kalnų keteromis. Tačiau pervažiavus į Lenkiją orai mus apgavo. Prognozė telefonuose rodė saulę, o kalnai buvo tamsiai mėlynai grėsmingi ir pakeliui pradėjo lyti. Kelionės vadas nusprendė pakeisti maršrutą ir grįžom į Slovakiją. Turėjom užlipti į kažkokia “Baran…neprisimenu” viršūnę. Prasidėjo 9 km žygis akmenuotu keliu link kalno.

9 km

Prisimenu trasos pradžioje kelionės kolega Mindaugas paklausė ar ir mane pradžioje ima tas dusulys lipant kol įsivažiuoji. Šįkart mane ėmė ne tik dusulys, bet ir kažkas įkišo plastikinį peilį tarp girnelės ir kaulo. Pastebėjau, kad pradėjau stipriai atsilikti. Na ir pradėjo lįsti visokios mintys, kurios trukdė vidinę harmoniją ir dar labiau apsunkino žygiavimą. Stebėjau kaip skirtingai žmonės pradeda žygius. Vieni užsikūrę ryžtingai, “paimi ir padarai”. Kiti čiauškėdami ir linksmai nusiteikę. Dar kiti kaip aš su perkreiptais veidais, atrodo tarsi iš reikalo. Kiti tiesiog ramūs ir santūrūs kaip išėję po parkelį pasivaikščioti.

Nežinau kodėl aš einu

Einu, atsilieku, skauda, karšta, lenda visokios erzinančios mintys į galvą, bet einu. Einu ir laukiu kol arba skausmas palauš arba aš palaušiu skausmą. Atsipeikėju po kurio laiko, kad nesąmones čia kažkokias darau, kaip koks filmų herojus. Todėl pradėjau stebėti savo skausmą. Pradėjau specialiai jausti tą pjaunantį skausmą ir gimė mintis, kad kūnas man nori parodyti jog kažkas negerai. Tuomet prisiminiau savo draugo Pauliaus kinezeterapeuto žodžius, kad skausmu kūnas stengiasi apsaugoti tam tikrą vietą. Jis taip pat sakė, kad apsaugoti skausmo židinį, kūnas ieško kompensacijų ir daugiau apkrauna kitus raumenis, sausgysles. Tad pradėjau stebėti savo skausmą ir laukti požymių kol skausmas arba apkrovos persikels į kitus audinius. Specialiai negalvojau apie gerus dalykus ar apie tai kaip įveiksiu ir tuomet pailsėsiu, tiesiog ėjau kaip zombis, vilkausi ir stebėjau skausmą.

Kelio pabaiga

Turėjome netrukus pasiekti kalnų trobą ir pradėti pakilimą į viršūnę. Nerimavau kaip man seksis su tokia medine koja. Tačiau pradėjau pastebėti, kad skausmas mažėja ir pasiskirsto į pėdą, blauzdą, kirkšnį. Veikiausiai susijungė kompensacijos, pramušė. Ėjau kažkaip keistai, pėda stačiau klišai, vilkau kojas, kurios kliūdavo už akmenų, keliai buvo sulinkę, ėjau kaip koks pusgirtis, tačiau beveik nebeskaudėjo.

Viršūnės papėdėje

Priėjome trobą, kuri stovėjo prie viršūnės ir dairėmės kelio kaip užlipti ant kalno.

Deje planai ir vėl pasikeitė, nes kalnų takeliu tekėjo krioklys. Tad teko pasukti į kitą viršukalnę. Užlipom iki kažkokio slėnio ir Andrius parodė kur ta kita viršukalnė. Iki jos reikėjo praeiti slėniu per kurį driekėsi tarsi vergų kelias, kuris paskui vingiavo kalno šlaitu ir keteromis. Viršūnėje turbūt buriavosi tuntas lenkų, nes pakeliui čiksėjo jie šniūrais. Taigi pamatęs tokį vaizdą nutariau, kad šiandien aš visai nenoriu slinkti zombio rėžimu dar kokius 4 km ir pasiliksiu ant tokio kalnelio pasnausti ir gal įlipsiu į šalia esantį šlaitą šiaip pasivaikščioti.

Visi nuėjo į viršūnę

Išsitraukiau iš kuprinės megztinį, striukę, apsirengiau ir nugriuvau ant plokščio akmens pasnausti kol kiti suvaikščios pirmyn ir atgal. Negaliu tiksliai pasakyti kiek laiko miegojau, bet pažadino šalti lietaus debesys užslinkę į slėnį. Tad nubudau ir galvojau kaip čia susišildyti. Suvyniojau kuprinę į maišą nuo lietaus ir patraukiau į šalimais esantį šlaitą, nes einant vis tiek šilčiau.

Šlaitas

Šlaitas atrodė toks nestatus ir taip netoli. Bet kalnų mastai dažniausiai klaidingi. Tad įsivėliau į gal valandos bandymą pasiekti vieną olą. Nors tai nebuvo bandymas, bet galvojau, kad užlipsiu tikrai lengviau. Belipant žolė buvo šlapia ir slidi, akmenys taip pat. Atsisukus atgal pasirodė, kad vis dėl to visai statu žiūrint iš viršaus. Pasiekiau tokias uolas, kuriomis jau lipau keturiomis. Iki viršūnės liko visai nedaug. Tačiau aplink rūkas, nei vieno žmogaus, statu, slidu. Andrius dar prikalbėjo, kad šiuose Tatruose gyvena meškos…. Nutariau, kad man visai čia nejauku, todėl užsikabarojau ant vienos uolos ir nutariau tiesiog pasedėti. Išsitraukiau telefoną, Andrius buvo parašęs jog jau visi sulipo į viršukalnę ir grįžinėja. Su šia žinute atėjo mintis, kad aš silpnas ir bailys, apėmė nemalonus nusivylimo ir gėdos jausmas.

Mintys

Prisiminiau iš vaikystės įsitikinimą, kad geriau padaryk nors ir sunku, o tai paskui užgriauš pralaimėjimo jausmas. Su tokiomis mintimis laukiau grįžtančios komandos. Jaučiausi kaip koks išdavikas iš baimės, kuris pasidavė. Nutariau pastebėti tą jausmą, nebandyti saves kritikuoti ar teisinti. Bestebint kas vyksta galvoje kilo mintis padaryti kokią nors avantiūrą, kad tipo ir aš padariau kažkokį žygdarbį. Stebiu minčių tęsinį toliau, viskas labai primena kažkokius epizodus iš vaikystės, paauglystės. Prisimenu tą nepilnavertiškumo ir gėdos jausmą. Gal todėl taip visada plėšydavau save, kad netektų taip nemaloniai jaustis. Tačiau nutariau kalnuose nepjauti grybo tai tiesiog perlipau vieną kalnagubrį ir nusileidau nuo šlaito palei krioklį pasitikti grįžtančiųjų.

Trečios dienos žygio pabaiga

Atgal ėjau per daug nekalbėdamas, virškinau tą pasidavimo ir gėdos jausmą. Nebandžiau jo nei pateisinti nei užgniaužti, tiesiog žiūrėjau kas bus. Ryt laukė sunkiausia kelionės diena ir laukiau nakties bei sekančio ryto. Naktimis dažniausiai išgyvenu ryškesnius dienos jausmus per sapnus. Tad su šiokiu tokiu nenoru laukiau nakties ką susapnuosiu apie savo gėdą.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu