Paskutinįjį mėnesį galvoje sukasi daug ir dažnai minčių, kurias norėčiau sukontroliuoti ir pasakyti joms, kad jos pasitrauktų:

Užčiaupti vidinį kritiką;

Sustabdyti įkyrias mintis;

Atsiriboti nuo pesimistiškų arba negatyvių minčių;

Pasakyti mintims STOP, kurios blogai apie mus atsiliepia;

Užtildyti mintis, kurios mus gasdina.

Dabar to nedarau. Betgi tokios mintys mus stumia į:

pesimizmą;

depresiją;

Formuoja neigiamus įsitikinimus;

Skatina “virimą savo sultyse” ir saviizoliaciją;

Netgi kenkia sveikatai.

Į mano paskutinius postus atsiliepia skaitytojai, su kai kuriais pakalbame, padiskutuojame. Vienas iš skaitytojų pasidalino nuogastavimu, kad gali neatlaikyti psichologiškai gasdinančių ir negatyvių minčių.

Kitas mano pašnekovas sakė, kad nesąmonė leisti tokioms mintims reikštis, kai galima keisti mintis. Ir dažniausiai negatyvios mintys būna neprasmingos, iškreiptos.

Taip, pritariu, kad sunkių minčių galima neatlaikyti. Minčių, kurių neatlaikome, dažniausiai pasąmonė neprileidžia prie sąmonės slenksčio. Tuomet nutinka kaip Moby dainos žodžiuose:

“Why does my herat feel so bad? Why does my soul feel so bad?”

Moby – Why Does My Heart Feel So Bad

Mintys gali gyventi tiek sąmonėje tiek pasąmonėje

Mintys nepasiekia sąmonės, bet mes jaučiame kažką nemalonaus, neaišku ką.

Pritariu ir minčiai, kad daug minčių yra iracionalios. Tad kodėl mums reaguoti į “nesąmones”? Mintis, kuri iracionali negalvoja taip apie save. Ji tiesiog neša žinutę, kuri jai yra svarbi. Ir ji ją neš tol, kol mes išklausysime ir priimsime tą žinutę. Kitu atveju žinutė bus nustumta į pasąmonę ir ten vyks nesąmoningi procesai.

Pritariu ir minčiai, kad negatyvios žinutės mus sargdina. Vienos iracionalios žinutės išsisprendžia sąmonėje, galbūt ir pasąmonėje, kitos veržiasi pro duris kol bus išgirstos. Tiek vienos, tiek kitos veikia psichiką. Jei priimame, jos veikia sąmoningai ir mes galime suvokti, kas ir apie ką ir kažko imtis. Jei nepriimame ir jos veikia pasąmonėje, mes galime…. galime irgi kažko imtis, tik su užrištomis akimis tamsiame miške.

Leisdamas visokioms mintims pasiekti mano vidinę ausį ir leisdamas joms daryti man emocinį ir fizinį poveikį atradau įdomų aspektą. Mintis galima girdėti, atkreipti dėmesį į jas, bet nebūtinai su jomis sutikti. Ar jos daro poveikį? TAIP.

Tai koks skirtumas tuomet!?

Priimdamas, aš susipažįstu su savo įsitikinimais ir mąstymo mechanizmais;

Stebėdamas vidinį dialogą išlieku stebėtoju ir stebiu, kurios mintys pasiekia mane, bet neišsipildo. Neišsipildančios mintys sau parodo, kad yra iracionalios ir nunyksta;

Kai kurioms mintims reikia tik išklausymo, nes jos gimė iš užspaustų emocijų. Išklausius, užspausta emocija nurimsta. Iki tol kol vėl nesusiaktyvuoja;

Sutaupau nemažai energijos, kurią skirčiau slopinimui. Galiu funkcionuoti kaip šlubas žmogus, bet vis tiek einu;

Aktyviai susipažįstu su savimi ir aktyviai mokinuosi emocijų išveikos būdų;

Yra vilties, kad neslopindamas darau vidinį pasaulį mažiau iškreiptą ir sklandesnį.

Nors dienos metu situacija būna sunki ir rodos beviltiškai pražūtinga, tačiau nakti miegu kaip bembis. Tai man kažkoks ženklas, kad sąžinė rami.

Ir šiaip, mintys nėra valingai kontroliuojamas dalykas. Jos kyla ir tiek. Galbūt minčių kilimą mes galime įtakoti per aplinkui, prižiūrėdami savo vidinę ekosistemą, aplinką, gyvenimo būdą…. Kitu atveju tai minčių tildymas ir nustumimas į gilesnius vandenis.