Apie savęs pažinimą per fizinius sunkumus

Apie savęs pažinimą per fizinius sunkumus

views
4

Prasidėjo viskas dar nakti, bemiegant. Sapnavau kaip su baidare per asfaltą leidausi Kaune nuo Parodos kalno. Man patiko greitis, kaip aš valdau jos slydimą. Ir visą tą polėkį vainikavo įlėkimas į Nemuną. Super jausmas, toks kontrolės lengvumas.

Sekantis, parytinis sapnas jau ne toks malonus. Reikėjo grąžinti siuntinį ir pajutau, kad įmonė išsikalinėja, liepia pildyti perpildyti formas. Tada sako, kad ne taip viens kitą supratom ir reikia vėl perpildyti. Sapne pasakiau, kad trečią kartą nebedarysiu. Ji į mane pažiūrėjo su galios pozicijos žvilgsniu, kuris sakė: “neturi pasirinkimo, teks daryt”. Susinervinau ir pasijutau bejėgis.

Nubudau nepatenkintas. Buvo sunkus jausmas, o šiandien gi antra 10 km bėgimo diena. Nuotaika ir jausena turėtų būti kaip Asterikso, kuris turėjo sparnelius ant savo batų, bet viduje buvau sunkus.

Mano bokso treniruočių vidinis motyvatorius, treneris, kuris sėdi mano galvoje pasakė, kad šiandien yra puiki proga sportuoti. Aš viduje sunkus, tai bus puiki proga sąmoningam bėgimui ir pamatymui kas galvoje nedarnu.

Tokie bėgimai savotiškai nemaloniai patrauklūs. Bėgi, nepatogu, kūnas verkia ir skundžiasi, kad nereikia. Tada pradedu kūno skenavimą. Skauda čiurną, nepasileidžia šlaunys, pėdos atrodo kaip 65 išmieros, širdis blaškosi kaip išprotėjus bezdžionėlė narve. Trūksta kvapo, smegenyse kažkokie diegliai. Snargliai bėga kaip vulkano išsiveržimas. Drimba putos iš nasrų kaip pas Cerberį.

Prabėgi kokį žmogų ir keliom sekundėm pagerėja, nes įsijungia savireprezentacinė programa, kad tu atletas. O toliau vėl bėgi, diegia nugarą, atrodo, kad kūnas specialiai užtraukęs rankinį stabdį.

Tuomet pradedu stebėti kaip sunormalizuoti savo raumenis, kaip koks dirigentas. Pradedu vidinį dialogą. To pasekoje išryškėja vidinės situacijų įveikos schemos. Pastebi kaip pradedi nukreipinėti dėmesį nuo bėgimo kažkur, kad nereiktų liudyti to nepatogumo jausmo.

Paskui pastebi kaip įsijungia turbūt vidinis kritikas prievartautojas, moralizuotojas, kuris suka tavo dėmesį atgal ir reikalauja įveikti savo silpnumą.

Bėgu ir kartoju, kad aš nesu fizinis stresas, tai tik mano būsena ir aš esu savo būsenų stebėtojas.

Vėl pradeda ateidinėti mintis, kad pėdos 65 išmieros. Nusprendžiu nuleisti akis žemyn ir parodyti savo įsitikinimui, kad taip nėra. Bėgu, žiūriu žemyn ir matau baltai salotinius 46 išmieros Adidas kedus. Pagalvoju kokie jie atletiški atrodo, sutariam su įsitikinimu, kad pėdos ne 65 išmieros ir netaip sunkiai statosi ant asfalto.

Apsidžiaugęs tas, kas viduje jaučia diskomfortą pradeda dėti mažesnius dažnesnius žingsnelius ir jau bėgu greičiau. Nuo 8 km bėgu kaip zuikutis.

Įsijungia kažkas galvoje, kas sako, kad apgavau save, pastačiau į ritmą ir palengvinau sau situaciją. Taip netapsiu stiprus, turiu save varyt ant griežto.

Toliau bėgu ir kartoju sau, kad aš esu stebėtojas. Savo kūno santykio su psichika stebėtojas. Suprantu, kad pasirinkęs bėgti esant sunkiai nuotaikai apturėjau galimybę pamatyti savo vidinių programų veikimo būdus.

Nusprendžiau, kad tai man įdomu ir tai yra mano motyvacija per bėgimą daugiau susipažinti su savimi. Ne tikrinti charakterį ir kurti sau išmėginimus, o pažinti save ir suvokti kaip sau padėti.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts