Ar galima nesidairyti po savo praeitį?

Ar galima nesidairyti po savo praeitį?

views
5

Šiandien viena draugė parašė jog pasigedo manes. Pagalvojau, kad tikrai esu kuris laikas dingęs iš eterio. O dingęs esu į vieną tokią slaptą vietelę, savo praeitį. Ka ten veikiu? Perkratinėju tam tikrus gyvenimo etapus. Jo jo ir vėl knisu, vėl gilinuosi, negyvenu šia diena, vėl grįžtu prie to pačio. Bet turiu ten neužbaigtų reikalų.

Berašydamas prisiminiau žodžius, jei neklystu, iš serialo Sopranai: “Siciliečiai nieko nepamiršta”. Ir mintyse pagalvojau, kad kažkas tikrai mūsų galvose yra kaip siciliečiai.

Atgal į praeitį

Buvo toks protingas dėdė Eriksonas, kuris sakė, kad žmogaus gyvenimas susideda iš tam tikrų raidos etapų. Ir jei kažkuriame etape kažkas vystėsi figovai, tai tas figovai išlenda dabartyje. Gerai jei figovai tik kabliukas. O jei figovai – visas inkaras? Tada jis nuolat primena apie save taip versdamas grįžti į praeitį ir padaryti taip kaip priklauso. Ir bandymas pradėti gyvenimą nuo švaraus lapo…., gaila, bet siciliečiai nieko nepamiršta. Jei bandai juos ignoruoti, siciliečiai tiesiog grįžta ir reketuoja tave. Pas juos galioja teisingumo kodeksas.

Bandymas griežtuoju užglušinti praeitį

Kai grįžti į praeitį tiek daug kartų, o tas inkaras vis velkasi ir velkasi ir neduoda gyventi šia diena – susinervini. Arba apsibliauni ir tada susinervini. “Nu kiek galima!?” Ir susinervines emiesi konkrečių, griežtų priemonių. “Viskas, nuo šiol dedu taškus ir daugiau niekada nebegrįžtu prie šios temos!!”

Ar įdomu, ką apie tai mano siciliečiai?

Kai nepavyksta griežtuoju būdu

Kai nepavyksta griežtuoju būdu, tada tenka suktis gudrumu. Nusprendi duoti durniui kelia ir nekreipti dėmesio, užsiimti kita veikla ir gyventi toliau. Bet durnius yra durnius, jam reikia duoti ne kelią, o iš kelio! Bet kaip tai padaryti, kai jį stoguoja siciliečiai!?

Tokiu atveju, kai negali duoti iš kelio, į pagalbą pasitelki visokias veiklas: keliones, ekstremalius hobius, labai aktyvius sportus, daug veiklos, daug darbo, pasidarai tiek veiklos, kad durniui nebūtų laiko įsiterpti.

Kas gaunasi?

Gaunasi kažkas panašaus į antibiotikų vartojimą. Tručini siciliečius, bet jie padlos mutuoja ir prisitaiko, randa per kur tave pasiekti. Neveltui Don Korleonės išradingumo visi bijojo.

Tokiu būdu galima pratempti visą gyvenimą ir ignoruoti siciliečius. Jie tau alsuos į nugarą, o tu būsi žingsniu priekyje, nuolatiniam bėgime. Arba galima ieškoti būdų kaip tartis su siciliečiais, nes kyšių jie neima. Tačiau kartas nuo karto tektų pagrįžinėt į praeitį ir pasitvarkyti figovai pravesta brandą. Dėdulė Eriksonas tau mirkteltų akį pritardamas.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu