“Aš negaliu susikaupti ir sklandžiai dirbti, kai jaučiu įtampą”. Toks sakinys vakar man gimė, kai pora klientų pareiškė, kad kreipsis į teismą bylinėtis. Kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nuolat siuntinėja laiškus su prierašu: “Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Inspekcijos nurodymo nesilaikymas užtraukia atsakomybę, numatytą BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte”. Kai užstrigo serveris ir nei vienas programuotojas kelias valandas nebuvo pasiekiamas. Prie viso to kaip vagonų ešelonas laukė kasdieniai darbai, po to namai, šeima.

Turbūt kiekvienas darbe susiduriame su įtampa. Vieni rečiau, kiti dažniau. Ir visi tokiais atvejais norime VALDYTI įtampą, kad netrikdytų darbų tėkmės. Tačiau bandant atsiriboti arba įtikinti save, kažkur galvoje vis tiek sukasi mintis apie dirgiklį, kuris sukelia įtampą. Darbas tuomet nebūna nepertraukiamas.

Daugelis įtampą įveikinėja keliais įprastais būdais: neigimu, ignoravimu, prievartiniu užgniaužimu, pykčiu, racionalizavimu.

Daugelis turi lūkestį padaryti, kad įtampos nebūtų.

Tad šiandien pakalbėsiu apie tai kaip operuoti darbinėje aplinkoje apėmus įtampai.

Ką gali daryti komandos lyderis su darbuotoju, kurį apėmė įtampa?

• pašalinti stresorius;
• paleisti iš darbo nusiraminti ir stabilizuotis;
• edukuoti susitvarkyti stresinėje būsenoje;
• savipagalbos pradžiamokslis.

Aš asmeniškai rinkčiausi paskutinius du. Jie užtrunka ilgiau, bet, manyčiau, ateitis tokia, kad visi žmonės turės mokėti psichikos ABC. Lygiai kaip visi mokinasi pirmosios pagalbos ABC.

Tad savipagalbos pradžiamokslis ir emocijų kompetencijos.

Su kokia emocija susidūrei?

Kodėl svarbu emocijos įvardinimas? Teoretikai ir praktikai teigia, kad žmogus turi dviejų tipų smegenis: roplio ir moderniasias. Roplio reguoja, moderniosios reaguoja adaptyviai. Tad norint inicijuoti streso suvaldymo programą, reikia sąmoningai ir aiškiai įsivardinti su kokia emocija jūsų kūnas ir psichika susidūrė. Tuomet analitinis protas inicijuoja programas, kurias turi įveikai.

Kaip ši emocija veikia?

Po kol kas žmogus nėra kompetentingas emocijų operacijose. Kadangi šis mokslas yra pakankamai naujas, dar nespėta išvystyti jo sklaidos. Senieji įveikos metodai: neigimas, ignoravimas, prievartinis užgniaužimas, pyktis, racionalizavimas – yra nepakankamai adaptyvūs. Jie yra prievartiniai, bet ne sofistikuoti. Tad kiekvienam žmogui derėtų susipažinti su emocijos veikimu. Kokias pasekmes jį sukelia? Kokius pojūčius kūne sukelia? Kokius poelgius? Visą tai derėtų įkelti į moderniasias smegenis sąmoningai. Kad situacijai iškilus įsijungtų sklandi įveikos iniciacija.

Koks tavo asmeninis požiūris, kai tave veikia stresas?

Daugelis, o gal visi nemėgsta streso. Streso paskirtis yra sukurti nekomfortišką būseną. Tačiau atkreipkite dėmesį į vieną aspektą. Mes sukeliame antrinį stresą išsigasdami streso. Ir sukeliame antrinę emocinę įtampą, kai bandome neigti stresą. Jei jau sukilo, tai sukilo, toks reiškiasi tuometinis jūsų įveikos būdas ir su tokiu teks operuoti, kol nemodifikuosite naujo. Kai kurie terapeutai ir koučeriai rekomenduoja įžvelgti gerąją streso paskirtį. Aš rekomenduoju sąmoningai suvokti, kad stresas sunku ir tą suvokimą priimti. Taip atsiras mažiau prieštarų ir vidinių konfliktų, kurie sukelia papildomą krūvį.

Priėmimas

Priėmimas nėra tiesiog žodis. Priėmimas yra lyg jausmas. Priėmimas nėra pasidavimas iš bejėgiškumo ar iš reikalo. Priėmimas yra profesionalo požiūris su atjauta. “Mane dabar apėmė įtampa ir man bus nemalonu. Ko aš imsiuosi, kad leisti stresui išsireikšti ir ko aš imsiuosi, kad sau pagelbėti?”

Supratimas kokią įtaką daro poveikis

Kitas svarbus žingsnis žinojimas kokios yra streso veikimo pasekmės. Pravartu įsisąmoninti ką su jūsų kūnu, elgesiu, veiksmais, mintimis daro stresas. Įsisąmoninti tam, kad atšlifuoti įveiką, įgudį. Stresas degina krūtinę. Skauda, baisu! Stresas spaudžia smegenis, suintensyvina kvėpavimą! Sukelia sumaištį, baimę, skubėjimą….. Visa tai yra baisu mūsų kūnui ir mūsų psichikai. Taip mus veikia stresas. Atitinkamai moderniosios smegenys gaudamos tokią info įgauna kontrolę. Jas mažiau stebina poveikis. Mažiau netikėtumų. Mažiau netikėtumų, daugiau žinojimo ir kontrolės. To pasekmė – mažiau streso.

Kokios veikimo galimybės tokioje būsenoje?

Žinodami streso poveikį, SĄMONINGAI žinodami, susikursite sau laiko plyšį, vakuumą. Tame vakuume bus jūsų darbo su savimi ofisas. Aplink siautės audra, siaubas, baimė, skausmas, bet kažkuri jūsų dalis kaip programuotojas – chirurgas dirbs jūsų labui apdirbinėjant stresą.

Pripažinimas

Labai svarbu laikytis pripažinimo. Pripažinimo, kad stresinėje būsenoje jums nemalonu. Jei bandysime perkalbėti save, racionalizuoti, iškart gims konfliktas. Stresas yra nemalonus. Bet mes pažįstame stresą, pažįstame save streso būsenoje, mokame veikti streso būsenoje.

Koks lūkestis savireguliacijai?

Labai svarbus lūkestis. Lūkestis eliminuoti stresą visiškai. Siūlyčiau tokio nesirinkti. Rinkčiausi lūkestį ir vėl sugebėti pasiruošus prabūti stresą. Taip kaip prabūname žiemą su šiltesniais rūbais. Taip kaip prabūname lietų su goreteksiniais rūbais. Neapkraukime savireguliacijos schemos neadekvačiais lūkesčiais, nes ir ji sustresuos nesugebėdama įgyvendinti. O ši sistema galbūt vienintelis jūsų garantas į sėkmingą streso išgyvenimą.

Kas tokioje būsenoje būdinga, kas perteklinė reakcija?

Šis streso įveikos etapas yra kai esate vakuume. Jame saugiau galite moderniosiomis smegenimis vertinti kuri reakcija yra perteklinė, kuri būdinga ir ją derėtų palikti. Nepamirškime, kad mūsų visų psichikos ir kūnai yra unikalios, orginalios sistemos. Ir kiekvienai būdingas reagavimas yra individualus. Per praktikas, susipažįstant su savimi, išmoksite nustatyti šiuos parametrus. O iki to laiko teks būti didesniame chaose. Verta žinoti, kad chaosas išliks visada, tik jis bus labiau pakeliamas, nes tapsite savo savireguliacijos specialistais.

Kontrolės ribos

Šis suvokimas irgi ateis su laiku. Po truputi susipažinsite su kontrolės ribomis. Pradėsite atskirti kurios streso įveikos galimybės yra jūsų valioje, o kur jau nebe jūsų. Pavyzdžiai būtų tokie, kad neretai streso trigerių mes nevaldome, mes tik į juos reaguojame. Stengdamiesi suvaldyti už savo galimybių ribų, sukeliame šalutinį stresą. Tai gali būti žmonės, veiksmai, sąlygos.

Veikimas etapais

Sužinoję ir įsivertine ribas, galėsite nustatyti veikimo etapus. Stresinėse situacijose paranku nustatyti trumpesnius įveikos etapus. Neskau, kad nereikia apgalvoti, bet pasverkite kiek jūsų psichika gali apsikrauti prognozavimu į priekį. Nes viską reikės apsvarstyti siaučiant stresui. Mano situacijos pavyzdys: man pasakė, kad duoda savaitę pagalvoti, nes kitaip duos į teismą. Labai daug kintamųjų, labai daug neapibrėžtumo. Mano saugiklis tas, kad prieš duodant į teismą aš turiu gauti advokato pretenziją. Mano galimybių ribos atsivers tada, kai matysiu kas išdėstytą pretenzijoje. Daugelis negali nurimti, nes negali įsivertinti galimybių ribų. Ir puiku, taip ir turi būti, kol neišsiugdėte platesnio žinojimo apie save.

Savirefleksija

Viso ko pabaigoje rekomenduoju savirefleksiją. Visos situacijos įvertinimą. Jūsų reakcijų, reakcijų sukeltų veiksmų, elgesio, kilusių minčių. Kokias fizines pasekmes kūnui patyrėte. Kaip tai traumatizavo jūsų psichiką. Suvirškinkite šį procesą. Per virškinimą geriau pažinsite iš kokio molio esate drėbtas ir pagal tai galėsi save prisitaikyti sekančioms audroms. Sėkmės!