Kaip mokame atjausti, užjausti paguosti

Kaip mokame atjausti, užjausti paguosti

views
4

Šiandien su chebra (draugai, jų žmonos, vaikų tuntas) susėdom prie stalo pavakarot. Kalbėjom, pokštavom, pasakojom savo įstorijas, nutikimus, kažką per dantį patraukėm. Prisiminiau iškart filmą “Tobuli melagiai”. Buvo tikrai smagu. Pakalbėjom ir apie mano “kitokį” gyvenimą. Kažkas mestelėjo, jog greičiausiai iš manes gresia straipsnis apie, nepamenu kokią temą”. Ir tikrai, vakaro eigoje pamačiau apie ką norėčiau parašyti. Parašyti ne iš mūsų pokalbių (apie suaugusių temas), o iš vaikų temos.

Iš vaikų temos

Situacija buvo tokia, kad vienas mažas “škietas”, turbūt 3 metų berniukas, “nusiplojo” su veiduku į terasą. Taip tikrai skaudžiai, kad net kokį pusė minutės neišleido garso, kuris užstrigo gerklėje iš užsikukčiojimo. Ir mane nustebino, paskui ir nuvylė suaugusiųjų reakcija. Sedėjau kitoje stalo pusėje ir gaudžiau savo dėmesiu kai kurių atlieptą reakciją šiam nutikimui. Vieni sakė, kad viskas gerai ir nieko čia tokio. Kiti sakė, jog vyras ir vyrui čia nieko tokio. Dar kiti numetė kažkokį bajeriuką ir abejingai pažiūrėjo į šią situaciją, nes jei tipo nesuteiksi tam per daug reikšmės, tai ir vaikas nurims. Kai kurie bandė nuneigti vaikui skausmą, sakydami jog visai neskaudžiai, tikėdamiesi, kad skausmas nuo to pamažės. Dar kiti papasakojo kaip buvo nutikę jų vaikui. Taip sėdžiu ir galvoju jei būčiau tas mažas berniukas, tai būtų baisiai apmaudu ir skaudu, jog iš penkiolikos, dvidešimties suaugusių būrio niekas neįvertino mano skausmo. Didelė paguoda buvo tai, jog tėtis paėmė ant ranku ir švelniai glostė nugarytę.

Senolių ugdymas

Mano akimis, suveikė tas senelių vaikų rūpybos komunistinis ir smetoniškas metodas. Na**ui senolius, na**ui jų išmintį (kaip gaila, kad žodynas pas mane toks skurdus ir tenka naudoti laiptinės žodyną) tokiose situacijose. Nebuvo VISKAS GERAI, skaudėjo. VYRAMS NESKAUDA? Nuuuuuu joooo, pažiūrėkit kaip skauda, kaip vyrai bijo, jaudinasi Vyrai tie patys žmonės su jausmais, iš mėsos ir kaulų. Numesti bajeriuką ir žiūrėti abejingai kai kitam taip blogai? Tikėtis, jog nedėmesingumas sumažins situacijos amplitudę? Tikriausiai įšokę į mažiaus batus, pasijaustumėt siaubingai jei į jūsų skausmą būtų tokia reakcija. Nuneigti skausmą? Tai skausmo nemažina, tiesiog programuoja jį nuneigti. Pasakoti tokioje vietoje kaip buvo nutikę kažkam kitam? Tai padės kažkuom? Palengvins?

Geba atjausti, užjausti ir paguosti

Derėtų peržiūrėti kaip mokame atjausti, užjausti paguosti. Greičiausiai būtų užtekę ramaus, užjaučiančio: “tu tikrai skaudžiai nukritai ir tau turėtų labai skaudėti. Man labai suspaudė širdelę jog tau taip nutiko, ateik apsikabinsim”.

Nepaisant šito, vakaras buvo tikrai linksmas. Berniukas išsiverkė, nuėjo žaisti toliau, kiti vaikai lakstė, suposi, šokinėjo ant batuto. O tėvai toliau kaip bitės avilyje dūzgė su savo temom prie stalo: kas ką veikė, kur atostogų, kieno kokia nuomonė, seni geri prisiminimai…..

P.S. Kai pačiam reikės užuojautos, užsuk į Simonology.

Simonology panašūs straipsniai:

Rekomenduojami straipsniai:

Straipsnio daina: Stumbleine – Try To Remember Me

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu