Bijai vilko, neik į mišką. Baimė!!!

Bijai vilko, neik į mišką. Baimė!!!

views
74

Sėdžiu prie tuščio Word lapo ir galvoju, o kodėl aš nerašiau apie baimę. Šiandien ryte nubudęs krūtinėje patyriau nerimą ir tai bus puiki proga parašyti ką aš žinau apie baimę.

Kyla mintis, kad dažniau mes patiriame nerimą, vieną iš baimės formų. Baimė, tai labiau šiuo einamu momentu patiriamas jausmas. Bet va nerimas, mūsų miestuose labiau paplitusi baimės forma. Baimė + ateitis = nerimas. Taigi nerimas yra baimės forma. Baimė dėl ateityje nutiksiančių dalykų, tik be aiškaus suvokimo kada, kaip, kokia seka tai įvyks ir kokios bus tikslios pasekmės.

Ateities baimė

Ko mes bijome savo gyvenimuose, dėl ko mes nerimaujame?

Bijome netekti pinigų, darbo, pastogės. Galbūt nėra realios grėsmės šioms netektims įvykti, bet žinome jog tai gali įvykti. Todėl nuolat darome veiksmus, kad tai neįvyktų. Pinigus dauginam, dirbti einam kasdien, išeidami iš namų pasitikrinam ar užrakinom duris.

Bijome ateityje susirgti, todėl stengiamės neperšalti, valgyti sveiką maistą, sportuoti, jei yra galimybė negerti ir nerūkyti.

Bijome nekomforto, todėl arba geriname savo gyvenimo kokybę ir per šalčius gyvename Ispanijoje arba stengiamės išeiti iš komforto zonos ir save grūdinti baimės atžvilgiu.

Bijome visuomenės. Bijome ką pagalvos. Ar gerai elgiamės? Ar nenusižengiam? Ar mūsų neapleis ir neizoliuos? Bijome ar pritapsime.

Galiausiai bijome pačios ateities, nes neaišku kaip seksis, ar gerai seksis. Bijome ir kai kurių praeities momentų, kurių stengiamės neprisiminti.

Nemažai ar ne?

Susidaro įspūdis, kad baimė mus verčia judėti. Kad galėtume judėti į pagalbą pasitelkiam pyktį, pasibjaurėjimą, džiaugsmą. Aktyvias emocijas, kurios padeda judėti. Pyktis padeda įveikti baimę. Pasibjaurėjimas padeda nemėgti baimės. Džiaugsmas suteikia motyvacijos siekti ir norėti judėti.

Jei prarandame sąjungininkus, baimė mus gali užvaldyti, taip? Baimė tarsi uždaro visus kelius ir taip žmonės tampa paranojikais, hipochondrikais, isterikais, asocialūs, vartotojiški. Prisiminkime seną gerą posakį “baimė įvaro į kampą”. Tai galbūt baimė yra mūsų priešas? O galbūt ji – sąjungininkas ir ispėja apie nelaimę. Nes kątik pažiūrėjome kur galima sutikti baimę, tai ji visur. O siaube!

Įveikti baimę

Na kadangi baimė tokia grėsminga, tai ji veikiausiai priešas, todėl tiek daug posakių: “nugalėti baimę”, “susikauti su savo baime”,”įveikti baimę”, “išeiti už komforto zonos ribų”, “neturėti baimės”, “nejausti baimės”…. Kiek visko prigalvota, kad tik nereiktų pajusti to kaustančio, virpulius sukeliančio, nusmelkiančio jausmo. O nerimas tai iš viso, nuolatinė, ilgai užsitęsianti ir varginanti baimė. Su baime dirbti apskritai sunku, nes mes stengiamės ją įveikti, atbaidyti, ignoruoti. Baimė gali tapti ir sąjungininku ir priešu. Gali jus užvaldyti, gali jus ir išvesti iš situacijos. Bet mes žmonės gudrūs, mes kuriame situacijas, kad galėtume nesuteikti priežasčių baimei atsirasti. Pasistatėme didelius miestus, saugius šiltus butus, apsikrovėm komfortiškom technologijom, net grūdiname save išeidami iš komforto zonos ribų, nes per daug išlepom. Bet baimė vis tiek įlindo ir į miestus ir į jūsų jaukius butus.

Ką daryt?

Veikiausiai baimę teks pripažinti. Teks jai skirti dėmesio, kad ji neužvaldytų kaip namus užvaldo neprižiūrimas šuo. Veikiausiai baimei teks skirti laiko, stebėti ką ji nori pasakyti. Kas buvot užleidę šią emociją, dažniausiai bėgimo ir neigimo būdu, gali tekti padirbėti prie ryšio atstatymo ilgėliau. Baimę dar jums galėjo ir įkalbėti, tai gali tekt ją susirast ir atpažinti savyje. Leisti jai įvykti ir pažiūrėti kaip į tai reaguoja jūsų patirtis.

Tad jei bijai vilko, neik į mišką, vilkas pats ateis pas tave 😉

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

This Post Has One Comment

  1. Anonimas

    Na be baimes zmogus neisgyventu, jei nieko nebijotu ir ji niekas nestabdytu, ismirtu, kaip koks apsirukes narkomanas 🙂 Bijoti, reiskia buti atsargiam, planuoti.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu