Jau gerą pusmetį vykdau eksperimentą nekontroliuoti kylančių minčių. Leidžiu joms tekėti laisvai.

Kodėl pasirinkau taip elgtis?

Turiu tikėjimą, paremtą moksliniais tyrimais, kitų patirtimis, kad toks būdas leidžia labiau priimti gyvenimą, pažinti save, sveikti nuo nerimo sutrikimų ir kreipti savo dėmesį į prasmingus dalykus.

Kokie tokio būdo pliusai ir minusai?

Kadangi jau gerą pusmetį vykdau šį eksperimentą, tai turiu prikaupęs patirčių. Nepavyko per šį laiką apsispręsti ar taip geriau ar blogiau, bet pavyko pamatyti kame yra pokytis. Taigi pradėsiu nuo pliusų.

Pliusai

• Neaptiriu streso negebėdamas nutildyti man nepatinkančių minčių. Tiesiog pasitraukiu į šoną kiek sugebu ir stebiu mintis. Tai padeda su jomis nesitapatinti ir būna šiek tiek ramiau.
• Nebesprendžiu apie savo gyvenimą vien tik iš kylančių minčių. Tai padeda nesiblaškyti ir nekurti kaskart gyvenimo iš naujo, nuo balto lapo.
• Tapau labiau atsparus minčių sukeltam poveikiui. Jos manęs neužvaldo ir nevaldo mano gyvenimo.
• Gyvenu sveikesnį gyvenimo būdą, naudoju mažiau raminančių priemonių: saldumynų, persivalgymo, alkoholio.
• Labiau atsivėriau gyvenimui. Mintys mažiau mane baugina ir aš mažiau save apriboju nuo gyvenimiškų patirčių.
• Aiškiau matau, kas gyvenime man svarbu. Kadangi mintys sukelia jausmus ir tai atrodo kaip visiška tiesa, nesipriešindamas aš leidžiu mintims vykti, jausmams kilti, bet nepriimu to kaip visiškos tiesos. Tame yra tik dalis tiesos.
• Sklandžiau, greičiau praeinu minčių sukeltus iššūkius. Kadangi patyriau, kad mintys ir jų sukelti jausmai nėra visiška tiesa, tai lengviau galiu leisti nekontroliuoti minčių. Nekontroliuodamas minčių leidžiu procesui greičiau praeiti. Netenka gaišti daug laiko ieškant tiesos, teisingo sprendimo. Netenka “uždaryti” minčių į spintą ir kovoti, kad jos neišlįstų iš spintos.

Minusai

• Patiriu ženklesnius pakilimus ir nuopolius. Ta prasme, kad nevaldomos mintys prikuria tiek daug, nuneša taip giliai, sukuria aštrius pojūčius. Būna sunku!
• Gyvenime išlaisvėjo baimė ir liūdesys. Anksčiau nerimas buvo nesuvokiamas, dabar nesuvokiamo nerimo 95% mažiau. Tačiau lengvai įsisiūbuoja katastrofizacijos. Nors ir baigiasi greitai, bet būna sunku! Akistata su savo demonais!
• Nesulaukiu palaikymo tokiame savo nusistatyme ir nėra su kuo apie tai pakalbėti, nes į tai žiūrima su nepasitikėjimu. Mažai, kas nori susidurti su sunkiais dalykais ir kontroliuoja savo dėmesį į pozityvą ir malonumų ieškojimą. Jaučiuosi už ribos.
• Yra iššūkių pritaikant toki požiūrį į gyvenimą, nes sociumas sukurtas pagal principą būti patogiu. Mano taikomas metodas keičia gyvenimo būdą, darbo etiką, bendravimo etiką, santykio su aplinka etiką ir tai susikerta su visuotinėmis normomis bei sulaukia pasipriešinimo arba atstūmimo, arba nepriėmimo.