Emocijų paleidimas. Praeities paleidimas.

Emocijų paleidimas. Praeities paleidimas.

views
65

Vis mane erzindavo literatūtoje, spaudoje siūlymas paleisti emocijas ir praeitį. Tiesiog taip imti ir paleisti. Bet niekas nepaaiškindavo kaip tai daroma. Juk kai nesupranti ką darai, nelabai ir supranti kaip padarai. Ir kiekvienąkart vis kaip iš naujo.

Bet pagaliau mano žinojimas, mano jautimas ką tai reiškia emocijų paleidimas materializavosi į žodžius. Pagaliau susiformavo žinutė, kurią galiu perduoti į eterį.

Kas tai yra emocijų paleidimas?

Tai darome kasdien visi. Tik veikiausiai galioja ta taisyklė, kad kai nežinome kaip, nežinome ir ką darome. Truputi teorijos, bet labai truputi.

Teorija

Emocija sukuria kūno reakciją. Vaizdžiai tariant emocija priverčia jūsų kūną pajausti jos egzistavimą. Kūnas savo ruožtu tai ištransliuoja į išore: garsu, veiksmu, judesiu, grimasa. Žiūrint į žmogaus veidą, pagal jo išsiformavimą galime matyti kokias emocijas jis dažniausiai patiria, nes tai parodo raukšlės, veido raumenų atmintis. Veidotyros mokslas tai daro.

Emocija formuoja ne tik kūną bet ir psichiką. Tarkim psichika yra kažkas panašaus į kompiuterinę programą. Tai mes kaip žmonės įgyjam psichines formas, kuriomis dažniausiai reaguojame, priimame emociją. Galite įsivaizduoti stiklo liejimą. Suformuojama forma ir į ją pilamas karštas stiklas, emocija.

Psichinės formos

Tad paimkime santykius kaip psichinę formą. Norint paleisti santykius, reikia žinoti iš ko jie susikūrė, pažinoti savo psichinės formos sudėtį. Tad kol į santykio formą neįdedama naujos detalės arba nepašalinamos senos, paleidimas veikiausiai neįvyksta.

Paleidimo, išformavimo procesas

Tai labiau sąmoningas procesas. Paleidimas vyksta įsisąmoninant, pakeičiant kitu, suvokiant dabartį, atskiriant dabartį nuo praeities, atpažįstant kokie jausmai buvo pritraukti, kokios emocijos vyravo, kokias formas jos suformavo. Kokius įpročius suformavo, gyvenimo būdą, elgesio normas, vertybes…..

Emocijų paleidimas

Taigi kai jau žinome truputi teorijos, nemažiau svarbus yra praktikos bei procesų žinojimas. Kaip ir minėjau, emocijas paleidžiame kasdien. Dažniausiai kai kalbame apie emocijų paleidimą, tai kalbame apie kokį gigantišką procesą: vaikystės traumos, netektys, skyrybos, traumos. Bet visa tai susideda iš mažų procesų. Pradžiai išsiaiškiname kas vyksta viduje, nes emocijos dažniausiai būna susipynusios į raizginius. Paskui išreiškiame per kūną ir galiausiai grįžtame prie koregavimo, psichinio modelio išformavimo ir keitimo, programavimo arba perprogramavimo.

Išreiškimas per kūną

Paminėsiu keliasdešimt išraiškos formų ir paaiškinsiu ką kiekviena išraiška atspindi. Kuo daugiau išraiškų žinome, atpažįstame, tuo lengviau jas pritaikyti:

  • apkabinimas – saugumas, atsipalaidavimas;
  • prisiglaudimas – malonė, gavimas;
  • bučinys į lūpas – patvirtinimas, susiliejimas;
  • bušinys į kūną – rūpestis, atidumas;
  • glostymas – nuraminimas (Meilę kaip jausmą galima būtų apibūdinti kaip norą duoti visą šį aukščiau paminėtą paketą. Žinoma į meilės jausmą įeina daugiau);
  • kūno kratymasis (Ošo meditacijos propaguoja) – atsikratymas, erzulio išleidimas, nepageidaujamo atsisakymas;
  • seksas – plataus spektro iškrova. Skaitykit mano straipsnį apie tai;
  • verksmas – irgi plataus spektro iškrova, nuima krūvį. Verksmą net galima skirstyti į daugelį diapozonų. Juos kelis paminėsiu sąraše;
  • aimana – ilgalaikės skriaudos išleidimas;
  • rauda – esamos bejėgiškos, apgailėtinos situacijos išleidimas;
  • pasipiktinimo verksmas;
  • riksmas – taip pat plataus spektro iškrova, priklausanti nuo riksmo tono, kuriuos paminėsiu;
  • išgasčio riksmas;
  • baimės riksmas;
  • nepasitenkinimo riksmas;
  • sukąsti dantys ir įtemptas kaklas – nepasitenkinimo išraiška;
  • sugniaužti kumščiai – tvardymasis;
  • susirietimas į kamuoliuką – išbuvimas, apsisaugojimas;
  • kvėpavimas – įtampos atpalaidavimas ir taip pat priklauso nuo intensyvumo lygių;
  • dažnas kvėpavimas – pykčio, išgasčio, baimės raminimas;
  • dūsavimas – palengvėjimas, palengvėjimo noras. Iškrova kvėpavimo būdu, kuri mažina psichinį spaudimą;
  • ilgas, gilus kvėpavimas – sistemos stabilizavimas;
  • stiprus ikvėpimas per nosį – ryžto mobilizavimas.

Pabaigai

Taigi kaip matome, emocijų paleidimas, praeities paleidimas nėra kažkokia mistika ar kažkoks vienas užtaisas. Tai labiau žinojimas kuriomis stygomis groti ir ko reikia kūnui. Bei mokėjimas “programuoti” savo psichinę sistemą. Ir mokėjimas per kūną, kaip laidininką, ištuštinti indus.

Programavimo procesas dažniausiai nevyksta taip greitai, bet emocijų paleidimas per kūną, ištransliavimas, jis gali būti kaip kasdienė mankšta. Vaikai tą dalyką moka gerai, pažiūrėkit kiek kartų per diena pasikeičia jų nuotaika. Kaip ji akimirksniu užsiplieskia ir greitai baigiasi ir greitai pasikeičia. Jie viską leidžia tiesiogiai per kūną: rėkia, mušasi, bėga, glaustosi, gūžiasi… O suaugusieji jau atidėlioja, kaupia. Bet galima visą tai paleisti tinkamu laiku.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(2)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu