Empatija. Simonology apie tai.

Empatija. Simonology apie tai.

views
14

Šiandien važiavau mašinoj ir galvojau apie empatiją. Iš vienos pusės tai skamba kaip išskirtinė duotybė, ne visiems pasiekiama. Iš kitos pusės aš matau empatijos formulę, grynai schematiškai. Man empatija nėra išskirtinė geba pajausti kitą. Tai labiau patirčių kiekis. Ir taip, jautrūs žmonės turi potencialą įgyti daugiau empatijos, nes jie daugiau į save priima, įgauna daugiau patirčių. Kodėl patirtys svarbu?

Patirtys

Aš asmeniškai turiu palčią patirtį baimei, pykčiui. Kiek mažesnę patirtį liūdesiui. Dar mažesnę patirtį gėdai. O mažiausią pasibjaurėjimui. Penkios pagrindinės emocijos, kurios dalyvauja mūsų pažinime. Su džiaugsmu kaip gaunasi 🙂

Tad man sunkiausiai įsijausti kai žmogus bjaurisi. Man atrodo yra paprasta atsitverti nuo tokių nemalonių dalykų. Tad kai vyksta apkalbos kyla klausimas “kam skirti tokiam reikalui laiko”. Po to šiek tiek sunkiau su gėda. Gyvenime irgi išmokau nedalyvauti, apeiti arba tiesiog su gėda nesusidurdavau. Kai pasako, kad gėda, man taipogi yra sunkiau įsijausti. Liūdesį matau pakankamai gerai. O pyktį ir baimę……. Šiuos dalykus jaučiu kaip kanarėlė jaučia cheminį pavojų.

Kitas aspektas su empatija

Kitas aspektas su empatija yra patirčių įveikos. Tarkim kai einu į parduotuvę mano dukrai atrodo tiesiog būtina ką nors nusipirkti (žaisliuką, saldumyną). Man tai atrodo nesąmonė, bet matau kaip ji nusimena, kai eini į pardę, bet veltui. Aš atpažįstu nusiminimo mimikas, elgesį, kalbas ir tik tai man pasako, kad jai yra liūdna. Tačiau jausmiškai aš to nejaučiu. Jei galėčiau pajausti, tuomet tai padėtų geriau suvokti situaciją ir joje elgtis: kaip reaguoti, ką pasakyti. Nėra jausmo nėra empatijos. Aš kaip suaugęs suvokiu, kad nesąmonė pirkti bet ką, ji kaip vaikas taip negalvoja. Tada man tenka bandyti praeityje atrasti kaip buvo mano vaikystėje su šiuo reikalu. Ir jei tokia gyva patirtis iš praeities yra, tuomet aš galiu ją pajausti ir interpretuoti dukros jausmus. Bet iš esmės bręsdamas aš tokias patirtis įveikiau, man jos nebe tokios aktualios.

Reziume

Todėl darau prielaidą, kad empatija nėra išrinktųjų savybė. Man tai labiau patirčių bagažas, kuriame mes galime atrasti atitiktis su tuo kas vyksta su kitu žmogumi. Ir pačią empatiją iššaukia aplinkybės, vaizdiniai. Tai nėra tarsi vidinė kito spinduliuotė, kurią mes stebuklingai pajaučiame. Mes matome, girdime, liečiame dirgiklius, kurie suranda atitikmenis mūsų patirtyse.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu