Gyvenimiškas nutikimas Maximoje.

Gyvenimiškas nutikimas Maximoje.

views
19

Renkuosi Maximoje atsitūpęs prie lentynos bruknių džemą ir girdžiu:

– Prašau, atsiprašau, – nepatenkintu tonu surinka darbuotoja dedanti prekes į lentynas. Beje ji taip pat tupi, tik kitoj pusėj.

– Tai kad nėra kur pravažiuoti, – virkauja bobutė su vežimuku. – Ir tas ten tupi, – mosteli ranka į mane. Matyt suaugusio didelio vyro nenorėjo judinti, tai pabandė pastumt mažesnę darbuotoją.

– Tai ką jūs ruošiatės su tuo vežimuku man per galvą važiuoti? – vėl plyšauja darbuotoja.

– Jūs turite atsistoti ir pasitraukti, – kiek pamokančiai ir žinodama savo teises plonu balseliu “sukudakuoja” bobutė.

– Tai gal pradžiai atsiprašau! – pasipiktinus nenusileidžia darbuotoja.

– Nu, atsiprašau, – taria bobutė.

Klausiau savo Facebook grupės stebėtojų ką jie mano apie šią situaciją ir uždaviau jiems sekančius klausimus.

1. Kokius jausmus jums sukėlė bobutė?

2. Kokius jausmus sukėlė pardavėja?

3. Kurioje barikadų pusėje esate jūs?

4. Ką galima pasakyti apie situaciją bendrai? Kokie pamąstymai kodėl taip nutiko ir kodėl tokios reakcijos?

Atsakysiu kokius jausmus ir kokias mintis man sukėlė ir kaip aš matau šią situaciją.

Kokius jausmus man sukėlė bobutė?

Pirmiausia aš pajaučiau pyktį, nepasitenkinimą. Kodėl? Aš perėmiau darbuotojos susierzinimą (rašiau apie tai straipsnyje kaip persiduoda emocijos). Kodėl būtent darbuotojos? Todėl, kad iš mano mąstymo perspektyvos darbuotoja atlieka darbą, kuris tarnauja bobutei. Darbuotoja sudeda prekes į lentynas, kad bobutė galėtų jas pasiimti. Man nepatiktų bobutės teiginys, kad “jūs turite pasitraukti”. Šioje situacijoje jei aš būčiau bobutės vietoje aš pirmenybę teikčiau žmogui, kuris atlieka darbą. Nes mano suvokimu trukdyti darbą yra nepagarba. O jei jau prisireikia ir nėra kito būdo, tai bent derėtų informuoti žmogų, kad “atleiskite, aš jus sutrukdysiu, norėčiau pravažiuoti”. Aš norėčiau, kad taip būtų pasielgta su manimi. Nepatiko bobutės požiūris, kad ji kažkuom pranašesnė (be jokios objektyvios priežasties) ir darbuotoja jai turi pasitraukti į šalį. Taigi bendrai bobutei pajutau kažką tarp pykčio ir susierzinimo.

Kokius jausmus sukėlė pardavėja?

Pardavėja sukėlė pasibjaurėjimą. Man jos susierzinimo ir rėkimo maniera priminė epizodus, kai girdėdavau grubias, sunkaus gyvenimo mačiusias moteris rėkaujant. Jų bendravime ir manierose dažnai būdavo pridėtinio nepasitenkinimo ir agresijos. Jaučiu tokių moterų vidinę būseną, kuri sako: “su manim gyvenime nebūdavo teisingai elgiamasi, aš nebuvau vertinama, gerbiama, teisingai suprasta. Ir dabar aš su pasibjaurėjimu reaguoju į žmones, kurie pabando su manimi negražiai elgtis, kurie nepaiso mano ribų”. Tos ribos yra labai užjautrintos ir nemenkai iškreiptos.

3. Kurioje barikadų pusėje esu aš?

Tai tebus asmeninė nuomonė, kuri labiau kalba apie mane kaip asmenybę ir tai nereiškia teisingos pozicijos. Aš labiau esu pardavėjos barikadų pusėje. Kodėl? Nes asmeniškai aš būčiau atsižvelgęs į tai, kad žmogus dirba, jo pozicija sudėtingesnė.

4. Ką galima pasakyti apie situaciją bendrai? Kokie pamąstymai kodėl taip nutiko ir kodėl tokios reakcijos?

Pirminė mano reakcija buvo emocinė. Tai normali žmogaus būsena. Kadangi leidžiu sau patirti naturalias emocijas, tai nesigėdyjau nei kad patiriu susierzinimą nei kad pasibjaurėjimą. Tokios atėjo, tokias bandau priimti.

Kadangi kažkiek asmeniškai priėmiau susierzinimą, nesąmoningai pasirinkau pozicija, kuri atstovautų mane.

Bobutė

Trečiu etapu atėjo situacijos vertinimas, apmąstymai kodėl taip įvyko. Bobutės atveju pagalvojau, kad senyvo amžiaus žmonės jaučiasi labiau pažeidžiami, todėl jos psichologiniai mechanizmai pasirinko pajudinti pardavėją, o ne mane, didelį, galimai stiprų ir teoriškai pavojingą suaugusį vyrą. Kad bobutė nusprendė be žodžių, stumdama pajudinti pardavėją man rodo jos nepasitikėjimą savimi situacijoje. Galbūt pasimetimą. Ir ji nerado tinkamo sprendimo, todėl vedina pasimetimo pasielgė paprasčiausiu įmanomu būdu. Paskui bandė gelbėti savo situaciją priešpastatydama savo autoritetą, bet sutiko su lengvesniu siūlomu kompromisu pasakyti “atsiprašau”.

Pardavėja

perteklinės reakcijos sprendžiu, kad pardavėja patiria nuolatinio nepasitenkinimo ir susierzinimo būsenas. Tai galėjo būti tik tos dienos nuotaika? Galėjo. Tačiau iš sakinio braižo ir struktūros ir savo empirinės patirties statyčiau už nepasitenkinimą esama padėtimi, gyvenimu. Kokia galėtų būti priešinga reakcija: “jūs bandote mane tyliai nustumti savo vežimėliu? Jums tai nepavyks, bet galite paprašyti manęs pasitraukti ir aš tai padarysiu”. Tačiau reakcijos yra greitesnės nei žmogaus protas ir tai parodė, kad pardavėja galimai linkusi reaguoti jautriai ir su dideliu kiekiu.

Reziume

Suprantant kiekvieną įvykio personą, galima rasti priežastingumą kodėl jie taip pasielgė. Nebūtina tokiu atveju modeliuoti teisingo galimo varianto. Nebūtina teisinti, pateisinti. Galima tiesiog pajusti sukeltas emocijas ir suprasti priežastingumą. Šiuo būdu galima išgauti atjautos ir supratingumo reakcijas savyje.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(1)

Parašykite komentarą

Related Posts