Kai lova, maistas, TV tampa vieninteliai malonumai

Kai lova, maistas, TV tampa vieninteliai malonumai

views
16

Sakytume depresija, bet neskubėčiau su diagnozės nustatymu. Suprantu, norisi iškart pasitvirtint arba atmest sunkiausią variantą.

Nuovargis, perdegimas, reikia poilsio. Šiuos variantus tikrinčiau. Prasukčiau gyvenimo filmą kokį mėnesį atgal. Jei pastebite, kad atsirado papildomų pareigų, veiklų, darbų, pasikeitė dienos rėžimas, gilinčiausi į pervargimą.

Taip pat atsukęs gyvenimo filmą atgal įsivertinčiau kaip atkakliai persekiojame, laikomės įsikibę į kažkokį tikslą ir kokį tai indėlio – pasitenkinimo balansą suteikia.

Tačiau jei šios diagnozės nepasitvirtina yra kur eiti toliau, subtiliau. Bet pradėsime nuo kito galo.

Kodėl lova, maistas, tv tampa vieninteliai malonumai?

Lova

Lova mums yra poilsis. Tačiau lova yra ir laiko užmušinėjimas. O kam mums užmušinėti laiką? Nes tas kas vyksta dabar neturi prasmės. Todėl gal geriau einame pamiegoti vis tiek nieko gero nevyksta. Kol miegi, būni užimtas miegu ir lauki kol įvyks kažkoks pokytis. Ir taip klaidingai gali susiformuoti manymas jog esi labai išvargęs ir kažkoks sveikatos pablogėjimas tai lemia.

Maistas

Turime daug ir įvairaus maisto, jis lengvai pasiekiamas. Maistas tarsi užpildo, paskanina. Tad sukramsnojam kažką. Padarinėjam šaldytuvą. Arba nulekiam kur nors pavalgyti, ledų į Mcdonaldą, ko nors skaunaus į Maximą.

TV

Televizorius daro daug, bet labiausiai jis iškelia mus iš savęs, nukelia į siužetą ir leidžia gyventi suformuotuose, pageidaujamuose siužetuose: meilės scenoje, nuotykyje, kelionėje, istorijoje…. O jei prie viso to patogiai galime gulėti lovoje ir kramsnoti……Trys viename

Kodėl lova?

Nuo ko mes pavargome? Negi taip sunkiai dirbame? Ar tikrai pablogėjo sveikata? O gal tai ką darome nepasidaro? Galbūt mes neįgalūs šiuo momentu padaryti. Jeigu taip, tada tikrai “verta” pralaukti.

Kodėl maistas?

Na jei tai ką mes darome kasdiena nepasidaro. Jei tai neleidžia pajusti įsitraukimo. Neleidžia pajusti vertės. Neleidžia pajusti malonumo. Tuomet mes padarome kas yra būtina, kad būtų iš ko nusipirkti lovą, maisto ir televizorių ir tenkinamės maistu. Jis gerai veikia, visokių rūšių, skonių. Palyginimui kitas kraštutinis atvejis, kai neturime laiko pavalgyti, nes esame įnikę į kažkokią veiklą: rūbų apsipirkinėjimą, kompiuterinius žaidimus.

Kodėl TV?

Kodėl mes patys tiesiogiai nedalyvaujame meilės scenoje? Turbūt tam nėra noro. Nėra aplinkybių. Galbūt nėra tinkamo partnerio. Kodėl neįsiveliame į kokį nuotykį? Gal nėra laiko, energijos, noro, pavojingą. Arba kokie čia nuotykiai tokiame gyvenime, kai lova, maistas ir tv kasdienybėje? Kodėl mes ne kelionėje? Nes jei keliaut, tai normaliai, o kitaip brangu. Neaišku kaip susiorganizuot tokią kelionę. Šalta, karšta, vėjas, lyja, COVID. Kodėl mes nekuriam kokios nors istorijos? Ką čia sukursi, istorijos turi būti įdomu, veiksmas, o čia niekas nevyksta.

Žvilgsnis iš šono

Jei pastebėjote, kad įkritote į tokią situaciją. Nekalbu apie nuolatinį tokio gyvenimo būdą. Tai vertėtų susimąstyti kur nesiseka. Kas prarado prasmę kasdienybėje? Patyrinėti kodėl tai prarado prasmę. Gal kažko nepavyksta pasiekti ir užsiknisote nuo rezultatų nebuvimo? Galbūt rezultatų reikia laukti ilgai ir neaišku kada jie bus ar iš viso bus? Gal dingo prasmė, dingo motyvacija, kartu su ja ir malonumas, te liko daryti ką reikia daryti? Beliko lova, tv ir maistas. Susipjaustykit dramblį mažesniais gabaliukais, kad lengviau būtų nuryti ir suvirškinti.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(1)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu