Būna dienų kai nebūni geriausia savo versija. Būna dienų kai nebūni net pusė savo geriausios versijos. Kalbu savijautos prasme, nuotaikų, efektyvumo. Tiesiog buvimas ne geriausioje savo versijoje trukdo mūsų tikslams. Ir tuomet mes stengiamės grįžti į geriausią savo versiją. O kas jei pabūti taip kaip yra?

Žinau, būna įvairiausi suplanuoti darbai, tikslai ir nėra laiko arba galimybių, kad būtų kitaip. Bet aš vėl grįžtu prie temos atsižvelgti į save. Gal kartais kūnui, psichikai, aplinkybėms reikia “ne pačios geriausios versijos” būsenos?

Kuris laikas tobulinu ir stebiu savo funkcionavimą “luošio” būsenoje: kai liūdna, kai jaučiuosi nepajėgus, išsiblaškęs, silpnas, menkavertis, piktas, įskaudintas… Ir žinot, yra ką veikti ir tokiose būsenose.

Tam gerai pasitarnauja kūrybiškumas ir požiūro lankstumas. Būnant atitinkamoje būsenoje savęs klausiu:

• Kokia mano nuotaika?
• Kokia mano būsena?
• Ką aš noriu daryti?
• Ką galiu daryti?
• Ir ką yra būtina padaryti?

Kiekviena nuotaika turi savo specifiką. Tą specifiką galima pritaikyti specifiniams darbams. Arba galima prie darbų prieiti iš specifinių kampų, pasitelkus lakstumą ir kūrybiškumą. Tada aš klausiu savęs ką noriu tokioje būsenoje daryti. Darbai, kuriuos norisi daryti, pasidaro greičiau ir gerai. Tada įsivertinu ar noras ir būsena sutampa. Ir taip suprantu ką aš galiu šiandien daryti. Galiausiai klausiu ką būtina daryti. Jeigu visi darbai yra būtina….VERTA atkreipti dėmesį, kad galbūt trūksta lankstumo, kūrybos, įžvalgumo. Arba galbūt dirbate nemielą darbą. Nes darbai deleguojasi, kilnojasi, persiskirsto, prie jų galima prieiti iš įvairių kampų. Ir jei dirbate sau prasmingą darbą, visi jie atrodo svarbūs, visus norisi padaryti.

Taip aš žaidžiu su matrica: Kokia mano nuotaika?; Kokia mano būsena?; Ką aš noriu daryti?; Ką galiu daryti? Ir ką yra būtina padaryti? O ne tik push’inu forward.

Kaip kažkoks profesionalas pasakė: “endurance, durability and performance quality depends on how you are capable of shifting gears“.