Kai tave meta per bortą. Skyrybos

Kai tave meta per bortą. Skyrybos

views
23

Kai tave meta per bortą. Pirmiausia ateina šokas. Negali patikėti. Bet neužilgo susivoki kas ir kaip ir tada pasidaro liūdna, nes ir vėl negali patikėti kaip taip staiga galėjai tapti nereikalingas. Kyla daug klausimų, kurie kala per savivertę: “kas su manim negerai?”, “ar aš per prastas?”, “ar aš nepakankamai geras?”, “nesuprantu kaip taip galima išbraukti iš gyvenimo” ir t.t. Ateina gilus liūdesys, kuris tave tempia į visišką dugną, kur tau ir “vieta”, nes tikriausiai tu visiškai niekam tikęs, jei tave metė per bortą.

Pyktis, kaip imuninė sistema

Tada ego sužadina jausmų imuninę sistemą. Ateina pyktis, su visa savo energija, kad pakeltų tave iš dugno ir duotų imuninį atsaką, kuris kelia savivertę. Kyla įvairiausių stiprinančių minčių: “tai jis/ji prarado, o ne aš”, “dūxas jis/ji, o ne aš”, “man jo/jos ir nereikia, aš pats sau geras”, “aš noriu ir linkiu, kad jam/jai būtų blogai”, “aš noriu, kad gyvenimas jam/jai atlygintų ir atlygins (tikėjimas/viltis)”.

Dieve dieve kaip nekrikščioniška ir nesocialu ir nehumaniška, neracionalu ir neprotinga!!!! Juk protingai mąstant, tai vieno kalto nebūna, gal ir kitam blogai, reiktų apie jį pagalvoti, pyktis negerai, tik atleidimas tave išgydis………. Protingas mąstymas – gadyca, tik dar ne laikas jam. Imunitetas turi išnaikinti “bakterijas”, kurios žudo ego. Ego reikalingas normaliam judėjimui gyvenime. Bus tos protingos mintys ir protingi poelgiai, dar ne dabar, su laiku.

Kai tave meta per bortą.

Kai tave meta per bortą, tai galima sakyti tave nuvertina, pažemina. Pyktis padeda susigrąžinti balansą.

Kai tu jau pakankamai stiprus, tada ateina laikas protingam pykčiui. Jis pasvarsto, pamąsto, išlygina vidinę situaciją, paklausia taves ar tu pakankamai patenkintas skriaudos atlyginimu. Gerai duoda pagalvoti ar neliko nuoskaudų ir ar viskas sąžiningai tavo atžvilgiu. Čia kaip tas vyresnis brolis, kuris tavo skriaudikus kieme sugaudo ir leidžia tau nuspręsti ar duosi į galvą, ar užteks tik į pilvą.

Smurtas gi gimdo smurtą. O atsiprašymas malšina pyktį, bet kartais jo negalima sulaukti. Ir tai nereiškia, kad reikia smurtauti išorėje. Kaip kažkada rašiau, kad kiekvienas turime be taboo areną savo galvoje, kur galime leisti savo recidyvistams pasireikšti. Ir kol toks smurtas vyksta tavo viduje tai didelės žalos aplinkai nedaro. Ir tai yra pakankamai humaniškas, ekologiškas ir adaptyvus visuomenei būdas. Taip kad spėsi dar atsukti kitą žandą jei labai norėsi. Pradžiai duok įmunitetui padaryti savo darbą.

P.S. Neapsirik, abejingumas ir ignoravimas, nešiojasi savyje užgniaužtą ir nepanaudotą pyktį. Tai iki protingo pykčio liko dar vienas žingsnis.

P.S. Grįžk ir pasiguosk su šiuo Simonology straipsniu, kai tau to reikės.

Skaityk toliau:

Rekomenduojamas serialas: The Good Wife

Straipsnio daina: DONNY MONTELL – ŽIŪRĖK | KĄ | PADAREI

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

This Post Has One Comment

  1. Povilas

    👍👍👍

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu