Sėdžiu dabar namie, nes serga vaikas ir spaudžia keturios sienos. Tapau telefono vergu, nes baisu  kaip nėra kur savęs realizuoti. Kas pusvalandį vartau Facebook’ą, skaitau Tapino, Šurajevo pasipiktinimus dėl Burger King’o atidarymo ir influencerių kvailo proto kviečiant žmones apsilankyt šiuo rizikingu metu. Skaitau Gedimino Tankevičiaus (daktaro) pašiepimą tų, kurie ragina stiprinti imuninę ir taip gelbėtis nuo koronos. Skaitau vežėjų Facebook grupes, kai vieni siūlo kalėdines pervežimo kainas, kiti tokius asilais vadina, nes prieš Kalėdas reikia uždirbt. Net į kai kuriuos komentarus iš neturėjimo kur save realizuot nukrypstu.

Ir štai atsiuntė šį paveiksliuką. Nusijuokiau  Prisiminiau  Prisiminiau gyvenimo momentus kai galvodavau jog perėmes efektyvias, hi-end metodikas, technikas tapsiu geresniu. Kad jei jas naudosiu, tapsiu ramesniu, išmintingesniu, viršesniu  Prisimenu kaip tiesiog perėmimas, kopijavimas, panaudojimas nepadarydavo manęs geresniu, nes reikdavo keistis ir pačiam, kad technika veiktų.

Prisimenu kaip matydavau kitus pažįstamus, kurie taikydavo modernias technikas ir “tapdavo protingais”. Čia panašiai kaip matai pupytes įsispraudusias į bohemos rūbus ir bandančias MO muziejus prasimušti į kultūros elito gretas 

Tad ir ši mandala man simbolizuoja, kad nenaudokime tobulėjimo, saviugdos metodų iki kurių mums dar reikia užaugti. Nors bendrai vis tiek mes naudosimės, nes taip sutvertas žmogus, jo savigarba, ego  Bet tuo metu atrodysime juokingai, kvailai  Galbūt tai yra mūsų augimo sąlyga  Tad jei turite nepasitenkinimo, tai nebūtina mandalą spalvinti kaip nušvitusiam eruditui povui su vienu atlenktu mažyliu piršteliu. Išreikškime pyktį toks koks jis yra: chaotiškas, aštrus, nesklandus, impulsyvus, intensyvus, o jau po to išsikvėpę nuspalvinkime mandalą