Kaip kartais reaguoti į tam tikras gyvenimo situacijas?

Kaip kartais reaguoti į tam tikras gyvenimo situacijas?

views
3

Kasdienybėje būna nutinka įvairiausių situacijų, kurios yra apmaudžios, kurios sukelia pyktį, kurios liūdina. Situacijos, kurios džiugina, į jas daug nesiakcentuojama. Nors jau kuris laikas pastebėjau, kad reikia sąmoningai pastebėti ir gerus dalykus. Na bet grįžkime prie tų situacijų į kurias reaguojame. Vakar vėlai vakare užpylė mano butą 🙁 Pabrėšiu, kad pas mane šiuo metu remontas į pabaigą. Išdažytos sienos, sudėtos grindys, viskas nauja ir užpylė. Kaip reaguoti?

Kaip reaguoti?

Pirmiausia į galvą atėjo dažniausiai pasitaikančios mintys kai nutinka kažkas nemalonaus: “būna ir blogiau”, “nieko baisaus”, “nieko tokio”, “neverta kreipti dėmesio”, “išlik pozityvus”, “tu gali pakentėti”. Tai aš ir galvoju:

O kas man iš tokio galvojimo?

Ką jis duoda? Na ir kas, kad būna ir blogiau? Kaip tai susiję su dabartine mano nelaime, jei taip galima pavadinti? Maždaug “nėra čia ko pergyventi”. Žmogus dažnai pamiršta, kad jis sudarytas ne tik iš logikos, bet yra dar ir emocijos, jausmai. Kas nutinka, kai Logiką ignoruoja mažąją sesę Nuotaiką? Sesė nekomfortabiliai jaučiasi. Nutiko kažkoks įvykis. Prasisuko organizme programa (reakcija, prisiminimai, palyginimai, patirtys) ir organizmas išskyrė tarkim kortizolo + adrenalino ir dar kažkokių chemikatų (hormonų), kurie – atitinkamas atsakas į situaciją. Dabar kraujyje pilna šių hormonų, jie dirba savo darbą, o Tu su savo “logika” sakai: “Ei, chebra, nebūkit mižniai, nėra ko reaguoti”.

Visi viduje sutrinka. Gaunasi spazmas.

Kad maždaug įsivaizduoti tą būseną, jausmą, tai kai draugui padarai paslaugą, laimingas kaip slyva leki pranešti, o jis sako: “tai nereikėjo, aš pats geriau galėjau pasidaryti”.

O tai ką tada, apsiverkti?

Pastebiu bendraudamas su kitais, kad yra populiaru mąstymas viskas arba nieko. Būna sutirštinti palyginimai. Kad užliejo butą, atrodo yra tik dvi reakcijos: “nieko tokio” arba “apsibliauti”. Nieko tokio, tai veikiau, kai nieko neįvyksta, o apsiverkti galima tarkim kai sudega butas ir nėra draudimo. Šioje situacijoje galima tarpinis reagavimas, pvz: “bl**t kaip apmaudu, tik pasidariau remonta”. Ir, manau, to kaip ir užtenka. Pakankamai logiška, pakankamai atitinka emocijas, nuotaiką. Jūsų kūne neįvyko konfliktas, situacija praėjo viena srove, darniai su kūno reakcija.

Kilo ir kitų reakcijų, minčių

Viena, tipinė, pati kiečiausia: “Simai, tu tiek domiesi psichologija ir tave dar užkabina tokios situacijos?” Maždaug, tas kas domisi, tas daug žino, jei daug žino, tampa stiprus, jei tampa stiprus, tai nereaguoja, nes žinojimas tapo jo šarvais. Su emocijom ir nuotaikom, man rodos, reikalai vyksta kaip Aikido. Tu ne konfrontuoji ir atremi į šarvus. Tu su savo sensėjaus žiniomis, palydi energiją į išsikrovimą. Tai stiprumas čia ne atlaikyti ar užsidėti tokius šarvus, kad nereaguoti, bet geba tinkamai apdirbti. Nes šarvai apsaugo nuo išorės, o emocijos tai vyksta viduje 😉

Aš suprantu, kad yra noras jog emocijos nekiltų. Bet ar tikrai to norėtumėt sau? Pagalvokit, kad greičiausiai tada niekad negalėtumėt patirti orgazmo sekso metu. Fainai?!

Kitas geras

“Gyvenime buvo ir blogesnių dalykų arba tai jau nutikę šimtą kartų ir jau turėtum būti pripratęs”. Tiesos čia yra, tik ji suvokiama ne visai tiksliai. Užgrūdinti save sunkiais gyvenimo išbandymais, tai dažniausiai mūsų tarpe reiškia, užsiblokuoti, atmesti, ignoruoti, nereaguoti. Reakcijos ir emocijos vis dėl to vyksta, tik jos taip dažnai ignoruojamos, kad nukeliamos į antrą, trečią planą. Pvz.: Tėvai gesina vaiko išraišką namie, tai jis daro nesąmones ne namie ir paskui tėvai stebisi kas su juo negerai. Kitas pavyzdys. Nereaguojama į tam tikrus signalus, vyksta emocinis valgymas, apkraunama virškinimo sistema, tiesiojoj žarnoj nuo krūvio pabunda vėžys, susinaikinimo reakcija. “Čia dėl genų”, dažniausiai nurašoma taip. Galbūt IR dėl genų, sakyčiau, kadangi su genais persiduoda tam tikra informacija elgtis atitinkamai.

Užgrūdinimas

Tai “užsigrūdinimas” kaip mes jį suprantame, ne visai tas, kokio užsigrūdinimo siekiame. Toks kokio siekiame būtų maždaug toks, pvz: Mano darbas yra labai sunkus, šiuo metu aš neturiu galimybės nieko pakeisti, todėl grįžęs namo po darbo nuolat verkiu iš apmaudo. Kartu ir išreiškiamas apmaudas ir tuo pačiu padedi sau pašalinti stresą, kad rytoj vėl galėtum nueiti į darbą. Laikai save sunkioje situacijoje, bet ir tinkamai rūpiniesi savimi. Ilgainiui (ne per daug ilgai), užgrūdini, automatizuoji save, organizmas aprimsta nuo netikėtumų. Taip pat patiria mažiau užgniaužto spaudimo iš vidaus.

TAI VA, TIEK 😀

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu