Kaip neigiame būsenas, kad save apsaugoti. Neigimas

Kaip neigiame būsenas, kad save apsaugoti. Neigimas

views
226

Na o šiandien į eterį prašosi straipsnis “Kaip neigiame būsenas, kad save apsaugoti. Neigimas”.

Prologas

Įpusėjus dienai dukart išindo tema apie tai kaip nesąmoningai apsaugome save neiginiais: “man nieko nereiškia”, “manes tai nejaudina”, “man nesvarbu”, “man pofig ką mano kiti”, “aš nekreipiu į tai dėmesio”, “man nieko nereikia” ir t.t. Ir po pusdienio teko nusivilti savimi, supykti. Visą eterį užvaldė šios emocijos ir dingo visas “vaibas” rašyti apie tai. Tačiau vakare vėl išlindo tema kaip reikia atskirti emocijas nuo darbo ir tai yra profesionalumo matas.

Na kągi, yra pretekstas parašyti. Netgi sakyčiau noras parašyti, kaip neigiame būsenas, kurių nesuprantame.

Rytinis pokalbis su Freud’u

Diskutavome su kolega kaip žmogus užgniaužia emocijas ir jausmus su kuriais negali susitvarkyti. Na tarkim pavyzdys, kai mergina ar vaikinas ieško antros pusės ar šiaip draugo ir yra dažnai atstumiamas. Kad negautų tiesioginio skausmo, jo psichika sukuria gynybą NEIGIMĄ. Jo nereikia kitiems ir pas jį gimsta atsvara, kuri tampa žodžiais “man nieko nereikia“, “man ir vienam gerai”, “žmonės kvaili”, “šuo tikresnis ir nuoširdesnis ir patikimesnis už žmogų” ir t.t.

Kita psichologinė gynyba

Eliminavimas arba užgniaužimas. Tai irgi savotiška gynyba, kilusi iš bejėgiškumo. Labai geras pavyzdys vaikai, nepatyrę arba nepajutę tėvų meilės. Vaikai dažnai kovoja, kad įgytų meilę ar palankumą. Na ir jei tas nepavyko, psichika nebededa pastangų ir uždaro gamyklą, nes žaliavų vis tiek nėra. Nėra ką perdirbti. O meilės tai reikia, badas, kažkaip save reikia pamaitinti. Pakaitalas tam yra NEIGIMAS. Neigimas užgniaužia poreikį ir iš to gimsta: “aš neturiu jausmų”, “aš nieko nejaučiu”, “aš negaliu mylėti”. Žodžiu, kad nežalotų vaiko, suaugusio, pensisninko meilės trūkumas, jis susikuria gynybą jog šis poreikis pas jį nesusiformavo. Nėra poreikio, nėra ir problemos.

Neigimas kitose srityse

Baimės neigimas “aš bebaimis”. Aplinkybių neigimas “aš neturiu problemų”. Atstūmimo neigimas “man ir vienam gerai”, “man nerūpi”. Va šioje situacijoje aš esu gerai sudalyvavęs. Po skyrybų man neišnešė galva kaip galima taip išbraukti žmogų, konkrečiai mane, iš gyvenimo. Susidūriau su visa palete emocijų, jausmų, būsenų, pojūčių. Tai atstovėjau šį laikotarpį kaip bokso kriaušė.

Pykčio neigimas “manes tai visiškai nekabina”, “manes neįmanoma sunervinti”. Liūdesio neigimas “aš net pačioje blogiausioje situacijo ižvelgiu gerą, pamoką”. Įžeidimo neigimas “nematau ko čia parintis”, “tai manes neliečia”, “kritika yra mano stimulas būti geresniu”. Pamenu save ir šiame amplua.

Kodėl neigiame?

Kai susiduriame su tuo ko negalime išspręsti, kai jaučiamės be minčių ką padaryti, žodžiu, kai susiduriame su “neįveikiamu” priešu, darome shut down savo sistemoje. Darome shut down, kad neskaudintų, kad nedirgintų, kad nežlugdytų, kad neapkrautų. Bet upė randa savo vagą net tarp kiečiausių uolų. Taip ir mūsų poreikiai, nors ir labai mutavę, neatpažįstamai mutavę, ieško savo šaltinio. Bailys stengiasi visus nugalėti, kad rajūnei, nepasotinamai baimei nebūtų dėl ko bijoti. Fainuolis niekur niekada neturi problemų, jis visur patenkintas, bet nepastebimai tolsta ir renkasi būti vienas. Kazanova, Femme fatal vis bando užkariauti kuo daugiau širdžių, kad tik besaikė meilės burna būtų užčiaupta. Pacifistas visus gesina ir ramina, kad tik nekiltų pykčio kibirkštėlė ir nesprogtų parako statinė. Linksmuolis vis hyperaktyviai visur dalyvauja, kad neduok dieve nebūtų tarpo kur liūdesys galėtų pasireikšti. Arogantiškasis žvelgia į visus iš aukšto, kad atstumti bet kokį įžeidimą nuo saves ir tai paversti savo pranašumu.

Reziumė

Neigimas, puiki pirmoji pagalba, kad sustabdyti kraujavimą. Bet ji ant tiek patogi, kaip alkoholis, kad labai po to nesinori kažką daryti daugiau. Įkali gramelį ir važiuoji kurį laiką. Paskui įkali dar kartą ir važiuoji toliau. Kol veža, tol važiuojam. Normali žmogiška reakcija kol neišmokai kitaip. O dažnai atrodo, kad kitaip ir būti negali. Kaipgi nuplauksi į Ameriką, kai nežinai jog tokia yra ir į ją galima nuplaukti? O kartais netgi žinai, kad yra Amerikos krantai, bet jus skiriantis vandenynas atrodo toks neįveikiams, kad nesugalvoji įdėjų kaip jį perplaukti. Paplauki nuo kranto keletą dienų ir baigiasi resursai. Suki atgal į Europą, kur viskas ne taip gerai, bet įprasta ir žinai kaip tvarkytis. Op neigimo tabletytę, ne stebūklingai, bet veikia.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu