Kerštas. Jis padeda ar ne?

Kerštas. Jis padeda ar ne?

views
246

Ši savaitė nuodėminga. Prie pietų stalo su draugu išlindo pokalbis kodėl vyrai negali pasipriešinti blogų mergaičių traukai. Pirma nuodėminga situacija. Buvo ir stiklinė viskio, kad duoti protui paatostogauti. Dieve, dieve! Ir netikėtai susikūrė keršto realizacija. Wow!! Netikėtai, nes situacija rodos gavosi savaime ir neliko vietos ir priežasties nepasireikšti kerštui, nors tam daug pastangų įdėti ir nereikėjo. Kažkada buvo mintis pasamprotauti kas tai yra kerštas, tai šiandien sudėsiu kauptus užrašus ir šios savaitės potyrius.

Kerštas. Ką žinau apie jį?

Iš vaikystės žinau, kad kerštauti negalima, kad tai blogai. Toliausiai su paaiškinimais vaikystėje nueita, kad kerštas skatina kerštą ir nėra pabaigos, todėl reikia atleisti. Teko girdėti, kad kerštauja blogi žmonės. Kerštavimas taip pat priskiriamas ir mažiau intelektualiems žmonėms. Nes atseit intelektualus supranta, jis yra aukščiau keršto ir tai jo nepaliečia.

Kūno ir psichikos reakcija į įvykdytą kerštą

Yra toks išsireiškimas “saldus kerštas”. Kodėl jis saldus? Fiziologiškai, manyčiau, realizavus kerštą pasiekiamas tikslas, atstatoma pusiausvyra ir hormoninės liaukos į kraują paleidžia pasitenkinimo hormoną dopaminą arba endorfiną. Sunkiai dar atskiriu juos 🙂 Kodėl pasiekiamas tikslas? Nes atpalaiduojama emocija. Kažkas padarė jums blogą, susikūrė emocija. Jūs išprojektuojate tą emociją atgal sukelėjui ir nukraunate susikaupusią energiją. Mažiau destruktyvus metodas būtų sukelėjo atsiprašymas, tačiau jei atsiprašymo neužtenka arba jo gauti neįmanoma….. Sako moterys kerštauja seksu už išdavyste. Sekso metu patiriant orgazmą atsipalaiduoja saitai, laikantys skaudulį. Ar tokie sprendimo keliai geri? Jūs jau patys dideli berniukai ir didelės mergaitės, patys ir galit nuspręsti.

Ar derėtų sekti intelektualiuoju amplua?

Būti tuom kuo nesi dažniausiai gyvenimo situacijose yra lengvai žalinga. Meluoti sau – labai žalinga. Reikia turėti omenyje, kad tu esi tas vienintelis asmuo pasaulyje, kuriam nepameluosi 😉 Tad elgtis pagal kažkieno šabloną, kuris neišmoktas, nepažintas arba peržiangiant savo galimybes…. Ir būti intelektualiu nereiškia naudotis intelektualo normatyvais. Aiškiau kalbant, kopijavimas nepadės. Asimiliavimas ir pritaikymas sau, čia jau kitas reikalas. Bet norint pajusti skonį, pradžiai reikia paragauti ir suvirškinti. Tad norint priimti intelektualius sprendimus reikės daug pavirškinti.

Keršto privalumai

  • Energijos išprojektavimas ir laikinas nusikrovimas;
  • Greitas situacijos išsprendimas;
  • Endorfinų ar dopaminų paskatinimas;
  • Greičiausiai laikinas pusiausvyros atstatymas.

Keršto minusai

  • Galima tikėtis atsakomosios reakcijos;
  • Kerštas užtaiso užtaisą atsakomajai reakcijai;
  • Kerštas retai kada užbaigia procesą;
  • Neadaptyvus, neekologiškas sprendimas realizuoti emocijas.

Keršto iliuzija

  • Kad įvykdžius kerštą galima užbaigti etapą ir gyventi toliau;
  • Kad kerštas kompensuoja, atstato pusiausvyrą;
  • Kad kerštas išsprendžia žalą.

Keršto išprojektavimas

Keršto išprojektavimas gali būti impulsyvus ir sąmoningas procesas. Sąmoningi procesai dažniau būna adaptyvus, nes jais siekama sumažinti patirta žalą ir atstatyti pusiausvyrą. Siekiamybė tikriausiai yra atleidimas. Ne abejingumas, bet atleidimas. Nuoširdus atleidimas – suvokiant žalos pasekmes sau ir su pajautimo palaiminimu atleidžiant skriaudėjui. Logiškai atleisti sunku. Atleidžiama jausmais. Logika tik padeda prieiti iki atleidimo jausmo. Tad ENtelektas….. klausimas ar jis čia padarys viską iki galo. Logiškai galima suformuoti schemą, bet jausmas ją turi užpildyti.

Sprendimas nekerštauti lengviau priimamas, kai atsiprašoma ir kompensuojama žala. Tačiau nesant tokiai galimybei vertėtų rinktis adaptyvius kerštavimo būdus iki kol susiformuos atleidimo jausmas. Adaptyvūs būtų tie, kurie nepalieka destrukcinių padarinių, kurie nesukelia atsakomosios reakcijos. Tai galėtų būti woodoo lėlės, įvairios meno formos, rašymas, kalbėjimas įsivaizduojamam asmeniui. Tačiau tai tik laikinai nukrauna, problemos nesprendžia. Kerštas nesprendžia, kerštas nukrauna.

Atleidimas

Atleidimas – subtilus reikalas. Tiesiog nuspręsti ir atleisti…. Be pajautimo ir bendros psichikos palaiminimo…. Kerštas susiformavo, grubiai tariant, iš dviejų dalykų: žalos ir jausmo patyrūs žalą. Žalą atstatyti nesunku, t.y. lengviau. Bet kad iš to užgimtų jausmas jog žala atstatyta….. gali tekti paplušėti. Įtikti žalos jausmui su atleidimo jausmu – nelengva.

Spėju, kad pradžiai turės būti TEISINGAI atliepti žalos sukelti jausmai. O tada jau seks kompensacija. Pirmas pavyzdys, kuris ateina į galvą, tai jei atimat iš vaiko saldainį, tai žalos atstatymas būtų duoti jam ką atėmėt. Ir jausminė kompensacija būtų parodyti kaip apgailestaujate dėl savo šio blogo poelgio ir kad jums dabar irgi skauda ir kad jūs prisiimate atsakomybę už savo poelgį. Tada galbūt vaiko jausmuose susiformuos atleidimo jausmas. Atleisti reikia norėti. Ir norėti reikia ne tik logiškai, bet ir jausmiškai. Nepadės net tai, kad atleisti norite, nes kankinatės ir dėl to norite viską užbaigti. Kūnas ir psichika turi gauti savo kompensaciją. Tai jūsų, kaip saves šeimininko pareiga, surasti kompensaciją jei nekompensuoja.

Reziume

Tai naudingas tas kerštas ar ne? Pakūriau jums apklausą, palikite savo nuomonę. APKLAUSA

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu