Rašinio pavadinimas skamba mistiškai ir galbūt nelabai suvokiamai. Klajojančios baimės. Su kuo jums asocijuojasi žodis klajoti jei klajojate ne jūs? Veikiausiai su tuo, kad kažkas netikėtai pasirodo ir netikėtai pasišalina. Tai ir tema apie baimes, kurios nesuprantamos. Nesuprantamos kodėl iš kur, ką su jomis daryti.

Klajojančios baimės. Atsiradimas.

Jau koks pusmetis galvoje klajoja mintis apie televizijos, pasakų, pasakojimų įtaką mūsų psichikai. Galbūt pribrendo pagaliau laikas suformuoti kažką apčiuopiamo? Galbūt dėl to, kad nesenai su dukra nakti ėjom į mišką ieškoti raganų? Galbūt dėl to, kad pastebėjau kaip ją traukia žiūrėti video, filmukus kur yra raganos, vaiduokliai, zombiai? Kodėl ji tiesiog sugeria nuogirdas, mintis, pasakojimus apie raganas, vaiduoklius….? Kodėl apskritai vaikus traukia baisūs dalykai ir kaip tai pasireiškia suaugus?

Kodėl vaikus traukia baisybės?

Kodėl vaikai lenda į baimes? Ir kodėl apskritai žmonės lenda į baimes, iššukius, žiūri baisius filmus, pasakoja bauginančias istorijas? Vaikai lenda į baimes, nes nori jas prisijaukinti. Suaugę taip pat 😉

Kodėl vaikus įtraukia baisybės?

Pamenu, kad buvau mažas žingeidus, smalsus vaikas. Ir dabar nežinau ar nesaugumą jau turėjau iš anksčiau ar jis susiformavo per smalsumą. Bet vaikas būdamas taip pat domėjausi, mane traukė baisybių paslaptys. Pamenu jei man nutraukdavo kokį filmuką ar kokį skaitymą ar bet ką, tai tas dalykas man niekaip neiškrisdavo iš galvos kol aš jo nepažiūrėdavau arba nesusikurdavau fantazijos apie tai. Būdavau tarsi apsėstas. Ir gaudavau pastabų kodėl žiūriu jei bijau. Tuomet paaiškinimo nebuvo, bet dabar paaiškinimas yra. Tai kodėl vaikai bijo bet žiūri? Jie nori sužinoti ir ateina su nevalingu ketinimu sužinoję prisijaukinti, nugalėti baimę, kad nebūtų baisu. Tačiau neturėdami veiksmingų įveikos būdų pasimeta, baimė juos tarsi užhipnotizuoja ir perima kontrolę į savo rankas. Todėl bijo, bet žiūri.

Ir kas tada?

Tada vyksta baimės įveika. Pavyzdžiui mano dukra beieškant raganų nakti miške kalbėjo kaip įspirs raganai į užpakalį, nuraus plaukus… Ir jos nustebimui raganų neradome, tai ji jas nukėlė kažkur kitur į kitą mišką, kitas palinkybes. Jos įveikos būdas primušti nelabai veiksmingas. Veiksmingesnis būdas nepasitvirtinti raganų egzistavimo nuėjus ten kur jos gyveną. Tai užtrunkantis procesas. O kas nutinka, kai vaikas su savo įveikos būdais lieka vienas? Baimės jis nesugeba nugalėti. Tai galioja ne tik vaiduoklių, raganų ir visokių kitokių baubų temoms. Tai galioja sukrečiantiems įvykiams, pasakojimams…. Tada galvoje kuriami įvairūs įveikos modeliai ir galiausiai kovojant su nerealiomis baimėmis pralaimima. O kas būna kai pralaimima? Viskas neigiama ir nukišama užmarštin. Gerai viena psichoterapeutė pasakė: “nukištos emocijos gyvena savo vidinį gyvenimą”. Čia kaip raugintų kopūstų bačkoje paskandinti nuodą ir po truputi valgyti kopūstus iš bačkos.

Klajojančios baimės

Supresuotos, nustumtos užmarštin baimės iš gilios vaikystės patyrimų įtakoja ir suaugusiojo gyvenimą. Mes net galime nesuprasti priežasčių, kodėl turime nepaaiškinamų baimių. Kodėl turime keistų baimių? Neretai baimės suaugus dėl loginio mąstymo transformuojasi į pyktį, depresiją. Na nes kažkaip emocijai reikia būti išreikštai ir išlaisvintai. Todėl dažnai nesuprantame iš kur atsiranda agresijos priepuoliai, nerimo priepuoliai, vangi nuotaika, bloga savijauta. Tai gali būti klajojančios baimės.

Prevencija

Geriausia prevencija – vaikystėje. Dalyvauti išgyvenimuose suaugusiąjam. Būti kantriu gidu. Neigimas nepadeda įveikti, neigimas nuneigia ir kiša užmarštin. Kaip dalyvauti? Reiktų turėti suvokimą, kad vaiko supratimas ir suaugusio supratimas skiriasi dėl patirties stokos ir kitų aspektų. Todėl vertėtų “suvirškinti” vaikui kai kurią informaciją bei padėti “suvalgyti” ir tuo pačiu stebėti kaip pataikome į jo poreikius. Nes vaikai gyvena suaugusiųjų pasaulyje ir nemažai nugirstos info jiems yra kaip rusai sako “не по зубам”.

O ką daryti suaugusiems?

Dirbu su programuotojais. Ir turiu patirties, kad programuotojai mieliau imasi naujo projekto, nei seno. Kodėl? Nes senus projektus reikia suprasti, perprasti kažkieno pagamintą logiką. O jei projektas brandus, prisikaupę daug programinio kodo……

Taip ir su subrendusiais žmonėmis. Reikia lįsti į juos ir suprasti tai ko jie patys nesupranta. Nors ne, tai dar sudėtingiau. Reikia padėti jiems patiems į save įlįsti ir padėti suprasti ką atranda. Žodžiu taisyti variklį per duslintuvą arba suremontuoti kompiuterį diktuojant per telefoną ką daryti.