Šiandien išgirdau tokius žodžius:

• Na va, pasakiau, kad man Korona ir negalėsiu atvykti.
• O kodėl tiesiog nepasakei, kad persigalvojai? – paklausiau.
• Neee, su tais žmonėmis man dar reikės turėti reikalų ir čia būtų ne pasiteisinimas. Padariau protingą ėjimą ir ramu.
• Nemoralizuosiu, – pagalvojau. Ir net nebandysiu diskutuoti šia tema. Kai moralizuoji, žmonės ginasi. O jei paspaudi, tuomet užsiblokuoja. Nei taip, nei taip nevyksta pokytis. Visi mokinasi savo laiku.

Kodėl nepasakome taip kaip yra? Nes bijome pasekmių. Bijome susidurti su nepatogumais. Esame per silpni atsakyti už savo veiksmų ir sprendimų padarinius. Ir tai yra būdinga, įprasta praktika. Taip gyventi lengviau. Bet išduosiu kur išvengtos pasekmės atsisuka kitu galu.

Kitu galu tai atsisuka mūsų psichikoje. Gaunasi kaip paralelinė realybė. Bijodami atsakyti už savo sprendimų pasekmes, mes save apsaugome iš išorės, bet susilpniname iš vidaus. Tu esi vienintelis asmuo, kuriam nepameluosi. Tu pats save stebi ir pro tave niekas nepraslysta. Sąmoningai arba nesąmoningai. Žmonės yra save protingai suvokiančios būtybės.

Neprisiimdamas atsakomybės psichikai nusiunti paralelinę žinutę, kad esi nepakankamai įgalus susitvarkyti. Tuomet sukyla nemalonus nusivertinimo jausmas. Kad išvengti nemalonaus jausmo, jį slopini. Uždengi kitu melu. Ir taip darai ne kartą. Žmogus vidumi yra konfliktiška būtybė. Jame nuolat susiduria moraliniai konfliktai ir kažkokiu būdu tarpusavyje ieško kompromiso. Sprendžiant poelgius melu, psichinė sistema labiau išsikreipia, todėl prireikia daugiau sudėtingų ir neretai netikrove paremtų struktūrų pusiausvyrai išlaikyti.

Tai sukuria vidinį nerimą. Viduje tiek painumo, tiek netikrų įsitikinimų, kad nerimas dar labiau auga. Žmogus saugiau jaučiasi ten kur gali kontroliuoti arba žino savo kontrolės ribas, arba patiki save aukštesniajai jėgai. O netiesos iškreiptoje psichikoje tvirto pagrindo nėra.

Jei meluoji kitiems dėl nepatogios tiesos, pameluosi ir artimiems, kai bus sunku. Jei meluoji artimui, pameluosi ir sau. Meluodamas neugdai įgūdžio spręsti situaciją. Meluodamas suteiki sau neaiškumo. Dalimi iš ten nesuprantamas nerimas. Dalimi iš ten prastas miegas ir įkyrios mintys. Dalimi iš ten paranoidinės mintys, nepagrįstos baimės, savęs apsiribojimas.

Pagalvok apie problemos išvengimą tokia kaina. Nekviečiu būti puritonišku, bet kviečiu žinoti, kaip naudoji tau proto suteiktus įrankius. Naudok išmintingai!