Analizavimas, mąstymas, galvojimas. Ar jo nebūna per daug?

Analizavimas, mąstymas, galvojimas. Ar jo nebūna per daug?

views
6

Tu tiek daug galvoji, – dažnai išgirstu apie save. Tai skamba kartais kaip pašaipa, kartais kaip nusistebėjimas, kartais kaip gailestis. Na aš GALVOJU, kad galvoti nėra blogai. Greičiausiai kai man tai sako, potekstė yra, kad jiems galvoti yra sunku, baisu, sudėtinga, nemalonu. Arba galvojama “neteisingai”. Pridedu straipsnį apie 10 mąstymo klaidų, apie kurias greičiausiai mano pašnekovai kalba ir kas daro galvojimą mažiau patrauklų (straipsnio apačioje). Na ir dievas davė galvą ne tik maistui į burną įsidėti, tai aš naudoju ir pagal kitą paskirtį.

Tai koks tas atsakymas?

Ar galvojimas, mąstymas padaro gyvenimą sunkesnį ir sudėtingesnį? Nesugalvoju dabar atsakymo į šitą klausimą. Tačiau žinau kitą dalyką. Galima gyventi savo gardelyje: namai, darbas, rajono parduotuvė, kelionės į Turkiją dukart per metus all inclusive. Rutina, kurioje nereikia galvoti. Kaip Katy Perry dainoje “Chained to the rythm” . Arba galima gyventi plačiai, pažinimo gyvenimą: susipažinimas su savimi, įvairios įdėjos, eksperimentavimas, keliai, kurie tave nuveda visur ir kažkur.

Vyrauja įsitikinimas, kad kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių/problemų. Na taip, jei stovi pamiškėje, tai taip, bet jei vaikštai po mišką, medžių, manyčiau, tiek kiek jų yra. Jei šuduką pridengsi lapeliu, tai smirdėt jis nenustos. Taip ir su vidiniais neišspręstais reikalais, jie garuoja.

Apsikraut? Susipažinus su savimi, susipažinus su vidinėm “instrukcijom”, jei taip galima pavadinti, manyčiau, labiau susibalansuoja vidiniai reikalai ir apkrova. Ir rūpintis savimi…..rūpesčio savimi, manau, nebus per daug 🙂

Mąstymo, galvojimo higiena

Yra posakis “prisigalvoji”. Dėl jo galvojimas, mąstymas tampa nepatrauklus, nemalonus, kartais baisus. Būna pakeli savyje nenorimų minčių. Būna susipainioji. Būna “neteisingai” interpretuoji/galvoji/padarai išvadas. Kaip kažkoks rusų socionikas, nepamenu pavardęs, pasakė žodžius, kurių iki šiol nepamirštu: “85 procentai populiacijos nesugeba savarankiškai mąstyti”. Tai gali būti, kad ilgą laiką (nuo gimimo) nebuvo galvojama, analizuojama ir to pasekoje smegenyse atpsigyveno vorai, kurie primezgė voratinklių. Į voratinklius priskrido musių, kurios iš baimės prišiko. Viskas užkalkėjo, susipynė, susivėlė, uždulkėjo. Na ir kai taip neprižiūrėta viduje, tai tikrai baisiai sunku pradėti “valytis”, baisiai sudėtinga išpainioti, baisu net nuvalyti dulkes nuo kai kurių vietų, nes jauti, kad ten gali būti daug prišikta. Bet…… prasivalant po truputi, kasdienė smulki psichologinė higiena (kaip dantų valymas), naujų modernių programų įdiegimas, kurios neatsilieka nuo brandos ir laikmečio. Ir mąstymas jau ne toks skausmingas, sudėtingas, varginantis, baisus. Čia kaip kaip palyginimas kodėl žmonės bijo tamsos. Nes BBŽ kas ten joje slypi. Tačiau kai savo konteineryje prasivedžioji laidus, įdiegi švietimą, baisu tampa mažiau, nes matai. Tada ir pats save mažiau gąsdini su savo nesuprantamom mintim, požiūriu, atradimais.

Tai čia toks atviras klausimas ar geriau gyventi gardelyje ir bijoti vilko miške? Ar pasikrauti žinių ir drąsiau žengti į pasaulį?

Panašūs Simonology straipsniai:

Rekomenduojami straipsniai:

Straipsnio daina: Katy Perry – Chained To The Rhythm (Official) ft. Skip Marley

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu