Kartais galvojame kaip susimotyvuoti. Siūlyčiau pradėti ne nuo to. Siūlyčiau paieškoti kur ir kodėl dingo prasmė ką darome. Dažnai ji dingsta neįgyvendinus norimų lūkesčių. Galbūt padarius lūkesčių auditą, atsigaus prasmė, o su ja ir motyvacija! Jei patiems to nepavyksta padaryti, kreipkitės į mane. Dažniausiai auditas man pavyksta.

Sako ašaromis nieko nepakeisi. Ašaros ne pokyčiui, ašaros palengvėjimui.

Aš, žinok, gyvenu pirmąkart, tai man sunku pasakyti teisingo ir ilgaamžiško gyvenimo receptą. Simonology

Ką tik išnėriau iš stebėjimų kaip mano psichika susitvarko su stresinėmis situacijomis. Išvaikščiojau neuronines schemas. Jaučiuosi nukankintas-išvargintas. Einu gert bananų sulčių, gauti cukraus, duoti nusiraminimo CNS (centrinė nervų sistema) ir dalinuosi savo įžvalga. “Jei nepriimsi savęs, nesužinosi kaip veikia tavo galva. Nežinodamas kokie mąstymo mechanizmai tavo galvoje, negalėsi inicijuoti validaus pokyčio”.

Būna žmonės įsisavina intelektualias žinias taip jų niekada nesuprasdami. Atrodo protingai, bet kažko vis tiek trūksta?

Aš išmokau daryti tai kas man nepatinka ir tapau disciplinuotas, pareigingas, valingas, atsakingas. Bet neišmokau pasidaryti, kad patiktų. Praradau tame kažką ar ne?

Kada baimė yra priimtina? Tada kai yra vidinis jausmas, jog taip turi būti. Tada baimė neįgauna neigiamos prasmės.

Kai esi jaunas žinai kaip yra ir kaip turi būti. Kai pagyveni, žiūri kaip čia gaunasi būti.