Mūsų nuotaikų “kaltininkai”. Hormonai

Mūsų nuotaikų “kaltininkai”. Hormonai

views
285

Emocinis jausmas

Su kolega, bendraminčiu, bičiuliu Freud’u nuolat neriam į žmogaus vidinio pasaulio gelmes, analizuojam visokias schemas, veiksmus, sprendimus, praeitį. Ieškom schemų, priežasčių kas leidžia žmogui jaustis laimingu, kas nelaimingu. Ir ne per seniausiai užlipau ant vienos temos. Emocinis jausmas. Gali būti fizinis jausmas: karštis, šaltis, alkis… Gali būti ir emocinis jausmas: baimė, džiaugsmas, pyktis. Fizinį jausmą mes suprantam, žinom, galim pasakyt kas jį sukėlė. Emocinis jausmas – truputį “tricky”. Pamąstėm su Freud’u, kad emocinį jausmą leidžia pajausti hormonai. Ir nepatvirtintais reglamentais padarėm tokią schemą: mintis -> emocija -> hormonas -> pojūtis -> poveikis. Bet grandinė nepatvirtinta, dar dirbam ties tuo.

Grandinė

Taigi, kadangi jau esam ūgtelėję žmonės, turim patirčių, tai per gyvenimą prisiformavo visokių minčių, įsitikinimų, kurie tupi mūsų galvelėse. Tos patirtys ir mintys sukasi po galvą kaip klajoklių gentys. Mintys klajokliai. Na ir verda toj galvoj puodas. Kokios patirtys, kokios mintys, tokia ir vidinė atmosfera. Na, o kadangi vidinę atmosferą palaiko tam tikri įsitikinimai, tai organizmas tikriausiai tam tikrose situacijose arba nuolat išskiria tam tikras hormonų dozes, kurios sukuria tam tikrus jausmus ir pojūčius.

Hormonai

Tokie bio chemikalai, kurie nuspalvina vidinį foną ir skatina tam tikrus veiksmus.

Dopaminas – pasitenkinimas; Seratoninas – smalsumas/laimė; Endorfinas – laimė; Fenetilaminas – jaudulys/nuostaba; Noradrenalinas – pyktis, Adrenalinas – stresas, baimė; Prolaktinas – stresas; Melatoninas – depresija; Oksitocinas – meilė; Acetilcholinas – nuostaba/šokas; Tiroksinas – susierzinimas.

Taigi, šie chemikaliukai pagal įsitvirtinusius įsitikinimus galimai formuoja mūsų vidinę ekosistemą, o pagal tai mes vertiname gyvenimą.

Dopaminščikai

Jei mūsų patirtyse daug kritikos, nesekmių, greičiausiai organizmas nepropaguos dopamino išskyrimo. Kaip žinia jis pasitenkinimo hormonas. Kai organizme dopamino deficitas, vyrauja nerimas, stresas, baimė, depresija. Rizikos grupėje žmonės patyrę griežtą auklėjimą, klaidų netoleravimą. Arba žmonės patyrę smurtą, nepriežiūrą.

Ir atvirkščiai, dideli dopamino kiekiai sukuria maniją. Neprisikasėm dar kas patenka į šią rizikos grupę.

Seratoninščikai

Pas ką vidiniai įsitikinimai – labai neigiami, rizikos grupėje žmonės augę tarp pesimistų ir baimingų žmonių, patiria seratonino stygių. Tiesiog vidiniai įsitikinimai neskatina jo išsiskyrimo. Tokie žmonės yra padidintoje rizikos grupėje sirgti depresija.

Atvirkštinė reakcija – smalsumas, judesys. Tikriausiai Kristupas Kolumbas, Magelanas buvo seratoninščikai 🙂

Endorfinščikai

Endorfinas – tituluojamas laimės hormonu. Nieko nesuprantu apie šį reikalą 😀 Reiks paklausti Freud’o 😀 O jei rimtai, tai endorfino pliūpsnius patiriam visi, kai galvojame, kad suradome tą vienintelį, vienintelę. Arba kai galvojame, kad atradome gyvenimo receptą ir nuo šiol gyvensime tik laimingai. Tada patiriame euforiją, šimtaprocentinį endorfinų pliūpsnį. Reiks pagalvoti ateity kas yra antieuforija. Ai, tiesa, kas uosto kokainą patiria dideles dozes endorfinų išskyrimo.

Noradrenalinas

Šitas hormonas skatina agresiją. Rizikos grupėje žmonės patiriantys smurtą arba gyvenantys sąlygomis, kuriomis liudijo smurtą. Vidiniai įsitikinimai nuolat palaiko savisaugos instinktą laikydami kovinėje parengtyje. Šių žmonių kantrybė labai trumpa.

Priešingu atveju, noradrenalino hormono stygius sukuria apatiją. Tai panašu į užsipi***si vidutinio amžiaus vyrą, kuris tik nori sėdėti prie TV ir gurkšnoti alelį.

Adrenalinas

Baimės ir streso hormonas. Vidiniai įsitikinimai yra nesaugūs. Nesaugi aplinka, nepasitikėjimas, įtampa. Šiaurės Korėjos hormonas, buvusios Sovietų Sąjungos hormonas, kur negalėjai pasitikėt net broliu, nes greit galėjai gauti bilietą į Sibirą.

Sakoma, kad kai kurie žmonės yra adrenalino fanatikai. Tiesos gal tame yra. Nes adrenalino nebūvimas skatina apatiją. Tai panašu į vidurinio amžiaus krizę, kai užsipi**i nuo visko, nes laikei uždaręs jausmus, dirbai kaip arklys, auginai vaikus…. Tai nusprendei nusipirkt kabrioletą, pasileist plaukus ir būti jaunas antrąkart. O šiaip sako “apatai” ieško ne adrenalino, o dopamino, pasitenkinimo hormono. Bet veikiausiai su nedidelėm dozėm adrenalino irgi galima išeiti iš apatijos.

Prolaktinas ir Melatoninas

Neteko po kol kas patirti, paanalizuoti šių dalykų, tai neįsivelsiu aprašyt.

Oksitocinas

Mamytės papo hormonas 🙂 Meilės hormonas. Jeigu augote mylinčioje, supratingoje aplinkoje. Jei patyrėte besąlygiškos meilės jausmą. Saugi emocinė aplinka. Šis hormonas per gyvenimą kūrė jums oksitocininį kūną. Tinkamos patirtys, tinkami įsitikinimai, tinkamas oksitocino hormono išskyrimas ir jūs esate rožinis vienaragis 😀 Šis hormonas išsiskiria ir sekso metu, tad dauginkitės 😀

Oksitocino stygius – problemėlė. Rizikos grupė – nesaugus emocinis ryšys. O tai skatina baimę. Jei augote nemylinčioje aplinkoje, gali išsivystyti nuolatinė nepaaiškinama baimė. Kaip kūdikis, kuris nuolatos neprisišaukia mamos. Arba kūdikis nejaučiantis mamos meilės ir nuolatos patiria tą jausmą. Augina deficit-oksitocininį kūną/ekosistemą/įsitikinimą.

Savisaugos atvejis, sociopatija, sadizmas, jausmų užblokavimas. Teko skaityti, kad net autizmas.

Tiroksinas

Nepasitenkinimo, susierzinimo hormonas. Jei augote aplinkoje, kur viskas ne iki galo: ne pakankamai geras, kritika, apgaulė, žodžio nesilaikymas dvigubi standartai, galimai vystosi tiroksininis kūnas. Jūsų kaulai persismelkę tiroksino. Na kaip ta, viskuo nepatenkinta namų šeimininkė. Arba kaip rajono banditėliai: “- Turi degtukų? Ne. Bam į galvą. – Turi degtukų? Turiu. O rukyt? Ne. Bam į galvą. -Turi degtukų? Turiu. Rukyt? Turiu. Tai kodėl be kepurės? ….”

Na ir atvirkštinė tiroksino nebūvimo reakcija yra liūdesys. Šito pakomentuot negaliu, bet pasirodo prisipi**t prie kažko yra linksma 😀 Reiks geriau pagalvot kodėl aš toks sarkastiškas ir priekabus 🙂 Gal kad nebūtų liūdna? 😀

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu