Vieną iš savaitgalio vakarų įkritom su draugu į vieną naktinį klubelį/bariuką. Užsiėmėm vietą prie baro, užsisakėm gėrimų ir pradėjom vakarą pakalbėdami apie kas ką mąstom, kaip einasi, ….. Žvalgiausi, kas gero vyksta bare, ką siūlo rinką. Ilgai netruko, supratau, kad mes kaip ant scenos, na kaip būna tos damutės, kurios atsisėda prie baro, užsisako šampo taurę ir vyksta saves parodymas, gal prieis koks džuntelmenas. Toks jausmas truputi buvo apgailėtinas. Mums netoli keturiasdešimt, o čia stovim du džuntelmenai, gražiai apsirengę, demonstruojam kaip povas savo šiknos plunksnas. Na bet ką jūs manot, yra merginų džuntelmenų, kurios parodo tau dėmesį, bet tai vyksta kiek kitaip nei vyrukai ateina ir kadrina panas. Subtilus tas moteriškas kabinimo stiliukas. Jos suka ratais, vaikšto kažkur su reikalais pro tave tarp baro ir tuoleto arba atsistoja šalia atsukusios nugarą, pradeda pokalbį su draugėm, vos neatsistojusios tau nat kedų. Žodžiu dėmesio parodymas vyksta kažkaip taip, neverbališkai. Maždaug tu rodai save, tai dabar truputi apsukam stalus ir va aš tau rodau save, tai tu žiurėk kokia aš ir kalbink.
Patirtis sako – “kliovo” bus
Žodžiu, vis tiek fainai, tavo povo show pritraukia dėmesio ir damutės sukasi aplink. Tiesa yra ir tas kitas būdas, pasyvasis, galbūt pavadinčiau apuoko kabinimo būdas iš moterų pusės. Kodėl apuoko? Todėl, kad pagauni tave stebintį žvilgsnį iš kažkur iš toliau. Pvz prie stalų sėdi kompanijose respektabilios damos, kurioms nepridera dupcytės pakelti nuo stalo, tai jos, kol tu nežiūri joms į akis, kaip apuokas stebi tave. Ir vos tik mano žvilgsnis skanuoja bariuką ir susitinka su jos žvilgsniu, ji akimirkai jį nuleidžia arba pasuka kažkurion pusėn, tipo žiūrėjo visai ne į tave. Na bet užuominą supratai, tu įdomus, o toliau improvizacija. Gali kaip mačo įsibrauti prie jos staliuko ir kažką pasakyti, gali pats akytėm viliokliškai paklapsėti, na žodžiu yra daug būdų, juos gali pasakyti gerbiamas Airinas, alfa patinas. Tiesa, yra ir tų kitų, vadinu tai išsilaužk akį, stebėjimo būdų. Tipo pagal evoliuciją, kai panos rinkdavo uogas ir tuo pačiu metu prižiūrėdavo vaikus, tai turėjo/išsiugdė tą periferinį matymą, kai žiūrį į šiaurę, bet mato pietus, na toks dirsčiojimas per kampą. Blemba kaip nepatogu, gali įvykti bėda su tokiu žiurėjimu, išsinarinti kuri nors akis. Na bet tada irgi fainai, nes supranti, kad kažkam nedrąsu ir pradedi truputi provokuoti ir parodyti, kad tu jau pastebėjai, kad tave pastebėjo, bet kita pusė vis dar primeta, kad tai nevyksta. Tai va, tu baro pentinuotas erelis viską matai, viską žinai, kontroliuoji situaciją.
Vakarėlis įgauna pagreitį
Įsisiubavus vakarui, visi patraukia į šokių salytę, jau išgertas vienas kitas kokteiliukas su drasos tabletėm. Po truputi vyksta šokiai, bendravimas, renkasi naktiniai džuntelmenai ir puošnios damos, o mes įsitaisom ant praėjimo, kur viską galima matyti. Žodžiu dirbam, stebim, parodom save, būnam faini. Aprangos kodas ne blogesnis nei Versalio rūmų baliuje, bent jau iš moterų pusės. Vaikeli, yra tokių gražių panų, na bent jau makiažo ir rūbų prasme. Na ir ką, aš džuntelmenas sakalėlis šypsausi, mėtau “prikolnas” frazes, damos arba juokiasi arba susiraukia, žiūrint kaip pataikai. Bet aš pagalvojau imsiuos, senos kaip gyvenimas, abejingo gražuoliuko banglentininko taktikos, neparodysiu, kad man labai patinka. Žvilgsnis ir sypsena veide aišku draugiški, bet tipo toks lengvas, fainas, bet ne visoms. Taktikėlė. Nepaisant to, kad išeinant iš namų buvo apėmusi kažkokia savim nepasitikėjimo, liūdna, o gal pikta nuotaika. Na žodžiu, taiktikėlė, būk fainas, gražus, linksmas, atviras. Ir prasideda teatras.
Kaip suveikė taktikėlė?
Šalia ant praėjimo nutupia trys lakštingalėlės, jo, lakštingalėlės tinka, nes joms po kokį 20-24 metus, dar jaunos. Vyksta kažkoks pokalbis tarp jų, viena atsukus subiniuką, įsprausta į džinsus, beje, neblogą. Kitos atsisukusios į mus, žvilgčioja per “subiniuko” petį ir gal perdavinėja kažkokią info, nežinau. Puiki proga nukirst vieną iš lakštingalų. Švelniai ranka “subiniukui” prabraukiu per nugarą, ji aišku atsisuka nustebusiu žvilgsniu, nes “NESITIKĖJO” ir net nematė, kad šalia stovi tokie puikūs sakalėliai visai šalia. O aš alfa dominuojančiai paklausiu: “tai kada gi bus ta vakaro dalis, kada ji veidu atsisukusi į mane pašoks”. Žinoma seka atsakymas: “nu baik tu, tokio plano neturiu”, bet pažiūri tuo kažkokiu valiūkišku žvilgsniu ir lėtai nusisuka, lyg laukdama, gal dar ką pasakysi. Žinoma, aš džuntelmenas ir įkandin dar kažką juokingo pasakau, tipo kaip įdedu lauknešėlį į kelionę, kad prisimintų mane. Ir klausyk, gera pradžia, puse darbo. Kelios kitos varnelės pamato, kad tu kalbini, kad lakštutė juokiasi, pasikuria toks bruzdesėlis.
Judesys tęsiasi
Tęsiasi tas paradėlis, reikalų tvarkymas tarp baro ir tuoleto, vyksta marširavimas pirmyn atgal, tik jau išgėrus keletą drasos kokteilių žvilgsniai labiau į akis krypsta. Na aišku, praeinančiom damom pabrėži, kad nebijotų, gali žiūrėti tau tiesiai į akis, viskas gerai, bus smagu. Jos praeidamos valiūkiškai juokiasi, kedena savo plaukus, o tu fainuolis kuri atmosferą. Karts nuo karto dar gauni dėmesio ir pakalbini baro adiministratorę, kuri vis pasiteirauja ar mums neliūdna. Žodžiu tikras barų kamštis, kaip pridera vaikinui, perkopusiam į ketvirtą dešimtį. Taktikėlė dirba.
Ir štai tolumoje pasirodo nauja dama, ryškios raudonos lūpos, madinga aprangėlė, jaučiu Jegelavičiūtė rengia. Tu aišku iškart pasitempi, numeti Džeims Dean šelmišką šypsenėlę ir ką tu manai, ji per minią plaukia pas tave. Jėzuli brangus, koks kliovas. Ir štai ji prieina, šypsosi ir lėtai, lėtai klausia: “gal tu turi narkotikų?” Jofana, nuvyto visa povo uodega……….., išsileido Džoni Bravo atstatyta krutinė, suparalyžavo Džames Dean šelmišką šypsenėlę. Žodžiu, kaifas mane nugalėjo, nes atėjo ji čia ne dėl manes. Na bet nieko, greit vėl apsitvarkai, pasitvarkai plunksneles ir vėl į trasą.
Scenoje pasirodo amazonė
Netrukus į sceną įpjauna drąsi mergaitė, pilna pasitikėjimo savimi, garsiai sušunka draugėm skambių sakinių ir tu įtempęs bicą išdrįsti ją užkalbinti, nes šita faina, drąsi. Tari jai porą kažkokių mandrų frazių, gauni tokį pusiau kritišką žvilgsnį, sakanti: “berneli, visai neblogai, na tęsk, ką čia pasakysi dar”. Jos draugės tik suklūsta, žiūri kas čia bus, šypsosi, tu aišku, paskaitęs Sun Tzu “Karo meno” knygą, panaudoji visas įmanomas taktikas “kaip iškirsti moterį iš aukštakulnių”, užkalbini jos draugę kuri labiausiai susidomėjusi kas čia bus. Ji gavusi dėmesio “davolna”, kitos tikriausiai irgi laukia savo eilės, baro administratorė palaikančiai merkia tau akį, kiti apuokaičių žvilgniai iš pašalės irgi žiūri.
Vakarėlio rezultatai
Žodžiu, drąsuolis sakalėlis išdrįso pakalbinti kokias penkias panas vienas. Na drąsus tikrai, tik niekas nežino viduj ką jis jaučia. O ten pilvelyje vyksta drugelių karas, rankyčių delnai tik drėksta, smegenyse vyksta mili sekundinės apskaitos kaip čia nesusivelt. Bet žodžiu viskas vyksta gerai, “bazaras” užskaitytas, visi patenkinti, juokiasi, atsipalaiduoja pilvo presas, na ir vyksta pokalbiukas, smagu. Pro šona lekianti pažįstama pirštukais patikrina tavo presą ar vis dar nesukrito, tai pakelia mano vertę dar aukščiau, žodžiu kliovas šiandien eina, net pasišert kokteiliais per daug nereikia. Nors ne, aš visoms pasakau, kad moterų nevaišinu, čia tipo toks naujas neprieinamumo stilius. Žodžiu tos damos nuteka į šokių salę pasišokt, atsiranda kitų, bet atsiranda ir ta viena, kuri pažadina medžiotojo instinktą.
Nepasiekiamoji
Vaikščiodama pro taves vis numeta žvilgsniuką, bet pabandžius ją užkalbinti, nebyliai lūpomis sušnibžda: “kad ne, mielasis Jose Andresai, aš žiūriu, bet tik tiek” ir nuplaukia toliau su savo gelėta suknele. Jo, čia kietas riešutėlis, bet reikia išlaikyti lygi ir aš kaip Jankavičius, parodijuojantis Egį, numetų naglą žvilgsnį, sakantį: “wow wow wow, čia tipo tokia išskirtinė. Tai va žinok, aš antrą kartą nesiūlau”. Trumpas štilis, sugrįžta mano drąsioji fainulka, sakydama, kad aš visai fainas, mes maloniai paplepam, žavi jos pasitikėjimas savimi. Mes apsikeičiam Facebook’ais, ten sudėtos mano žavingiausios gyvenimo akimirkos, kelionės, protingi žodžiai, tegul paskaito koks aš fainas. Vakarėlis tęsiasi, kaip pasakytų Lucka: ***ui sosy, mes judesy. Vakarėlio eigoje prieina viena pažįstama, atskaito lengvą moralą, kad aš bledė, kalbu su visom iš eilės, vaidinu kietą Kauno marozą, nors ji mane žino, kad aš atviras, nuoširdus, geranoriškas jaunuolis.
Laikas kelt sparnus namo
Aš dar pasimaivau prieš ją, pavaidinu kietą ir draugas pasiūlo namo. Aš ne prieš. Gerą programą čia atsukau, patenkinau savo narcisistinį ego, galima varyt namo. Tik aišku išeiti reikia kaip pridera. Teatrališkai plačiai užsidedu savo džempą, kad visos matytų, šoku į savo madingą kamufležinę striukytę ir išeinu su mandrai abejinga veido išraiška, kad: “nieko čia gero, varau namo”, nors viduj laimingas kaip slyva. Prie išėjimo ant “torto dar uždedu uogą”, apsikabinu administratorę, su kuria pasikūrė šioks toks ryšys, na kad tipo, aš čia savekas, mane visi čia pažįsta ir namučiu, miegot.
Tai va, toks tas pagyvenusio jaunuolio, tikriausiai turinčio isterodinės asmenybės, narcisistinį sindromą, vakaro paveikslas. Ir dar nepaisant viso mačo stiliaus, jaučių tekste klaidų, tai jop****mat. Bet netaisysių. Tuo metu kai įgavau narcizo sindromą, į paketą mokytoja įdėjo ir nepasitikėjimo savimi gramatikoje priedą, tai tiesiog esu užprogramuotas “gaminti” klaidas.
Susiję Simonology straipsniai:
Rekomenduojami straipsniai:
Straipsnio muzika: Fat Joe – Another Round ft. Chris Brown
