Neišsipildančio santykio jaudulys. Stiprus noras siekti nepasiekiamo.

Neišsipildančio santykio jaudulys. Stiprus noras siekti nepasiekiamo.

views
59

Sūnau, tu ir vėl negrįžai iki pat paryčių
Motina kiaurą nakt nesumerkė akių
Ir žmonės sakė tave vėl matę blogiausioj gatvėj mieste
Kruvinais marškiniais
Ir sakė, kad tave bučiavo ilgais bučiniais
Moteris juodo varno plaukais
Moteris juodo varno plaukais

Sūnau, tavo kelias žymėtas juodžiausiais ženklais
Tavo veidas nusėtas giliausiais randais
Ir jei nieks nepervers širdies geležies ašmenim
Tavo siela numirs skaudžiausia mirtim
Dėl moters su vilko akim
Mama, stiprių, mama, drąsių
Nieks nežudo
Aš pakeisiu kelius, nes tik galiu
Tai kas buvo
Bet jeigu mane tikrai pražudys ta moteris
Tai aš žinau, mano sielai ateis gražiausia mirtis

Marijonas – Drąsių nieks nežudo

Kodėl apima toks stiprus ir gyvybingas jausmas siekti nepasiekiamo? Kodėl apima neišsipildančio santykio jaudulys? Kodėl jis toks stiprus ir pralaužiantis daugelį ribų? Kodėl jis verčia eiti kryžiaus kelius?

Neišsipildančio santykio jaudulys

Atmetimas – vienas iš labiausiai žlugdančių potyrių. Niekas nenori būti nurašytas, jaustis prastesniu, nevertingu. Todėl mūsų visuma jautriai reaguoja į tai ir deda pastangas, kad taip sau neatrodytume.

Ir priėmimas, koks jis saldus, koks malonus, atpalaiduojantis! Kortizolis vs dopaminas. Baimė/nemalonus jausmas vs palaima. Galbūt tame yra vyro kaip medžiotojo instinktas, bet kaip su moterimis? Jos irgi patiria tą jausmą. Tai galbūt jos irgi medžiotojos?

Savivertė

Sakoma, kad nereikia savęs lyginti su kitais. Nereikia kreipti dėmesio ką sako kiti apie tave. Pamilti save toks koks esi. Puiku! Tačiau savivertė kaip ir kiti jausmai yra ugdomas jausmas. Kol kūdikis, mažametis dar būna ne logiškas, o emocijų valdomas darinys, formuojasi emociniai pamatai. Kad ir kaip norėtųsi tai nuneigti, bet pradedame nuo to. O kaip sunku išlieti kitokius pamatus jau stovinčiai tvirtovei! Tad atmetimo jautrumas priklauso ant kokių pamatų stovime. Priėmimo troškimas taip pat. Kiekvienas norime vietos po saule ir norime tos vietos daugiau. Todėl vis atkartojame scenarijus ir bandome būti neatmesti. Todėl mus taip traukia ten kur kvepia atmetimu. Mes norime jį įveikti vėl ir vėl, kad galėtume maudytis priėmimo jūroje. Todėl ryžtames save kankinti, kad pasiekti Soliari.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(2)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu