You are currently viewing Nepatogios emocijos

Nepatogios emocijos

views
4

Ruošiu savo knygą apie emocinio intelekto lavinimą ir intensyviai skaitau kitas knygas, ką jos rašo. Bandau suprasti kas aktualu skaitytojui. Per tris dienas perskaičiau pusantros knygos. Kiekvienoje iš jų radau ne kartą paminėtą frazę: ” negatyvios emocijos” arba ” neigiamos emocijos”. Radau ir sakinių: “atsikratyti negatyvių emocijų”.

Manau, kad 40-50% savo sąmoningos dienos laiko skiriu savistabai ir to ką pastebiu analizei. Pastebiu, kaip svarbu požiūris. Pastebiu, kaip tą požiūrį formuoja lingvistika (žodžiai). Procesas vyksta maždaug taip: pamatome ir apibūdiname; pajaučiame ir apibūdiname.

☝️ Kodėl kalbu apie tai?

Žodžiai kažkuria dalimi formuoja požiūrį, o požiūris santykį. Jei įsivardiname kaip neigiamą, tai ir santykis toks kuriasi. Jei jaučiame emocinį skausmą ir įsivardiname kaip neigiamą, tai kuriame atitinkamą požiūri iš ko gimsta atitinkamas santykis.

☝️ Kviečiu pagalvoti sau asmeniškai apie tokią mano įžvalgą!

Galvoju, kad nėra blogų, negatyvių emocijų. Yra emocijos, kurios vyksta mums netinkamu laiku, netinkamomis aplinkybėmis. Jas vadiname negatyviomis, nes tada jos mums kenkia.
Yra emocijos, kurioms mes priešinamės tam tikromis aplinkybėmis ir jos mums sukelia emocinę kančią.
Yra emocijos, kurios mus stipriai paveikė, sukėlė skausmo ir mes bijome jų sukelto skausmo. Todėl vadiname jas nepageidaujamomis.
Yra emocijos, kurios priklausomai nuo situacijos mums suteikia diskomfortą, sunkumą ir mes stengiamės atsikratyti jų.
Yra emocijos, kurios gimsta iš skirtingų požiūrių mumyse ir sukuria vidinius konfliktus. Trokšdami vidinio balanso, mes stengiamės nuslopinti konfliktą, skirtingas savo pažiūras, o kartu ir emocijas.
Emocijų poveikis išlieka tos pačios paskirties. Emocinis skausmas skaudina taip pat. Tačiau pasikeitus požiūriui į tai, mes lengviau pakeliame poveikį.

Pavyzdžiui aistra. Ji bloga, ar gera emocija? Degina ji taip pat stipriai, kai negali jos išlieti, bet kai gali, koks palaimingas palengvėjimas. Arba pyktis, kai reikia gintis ir aktyvuotis. Arba atjauta, kai reikia sušvelninti geležinį savo kūną. O gal baimė, kuri išgelbėja nuo pražūties ir dėkojame likimui, kad nusprendėme sustingti ir nepapuolėme į pražūtį? Arba euforija, kurioje šiuo metu esu aš. Ji priskiriama prie šviesaus ir teigiamo spektro. Ji sukelia malonius pojūčius, bet tikriausiai žinote kokios dažnai būna pasekmės. Tikriausiai prisimenate koks pasaulis atrodė būnant euforijoje ir koks tuštumos ir nusivylimo jausmas ateina jai pasibaigus.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts