Nesigailėk ką padarei. Gailėkis ko nepadarei.

Nesigailėk ką padarei. Gailėkis ko nepadarei.

views
110

Vakar susirašinėjant gimė viena aktuali tema. Tiksliau pasakius, man mestelėjo vieną paaiškinimą, kuris iš praeities ištraukė nemažai prisiminimų ir pojūčių. Visi tikriausiai žinome posakį: “Nesigailėk ką padarei, geriau gailėkis ko nepadarei”. Tai ši tema apie dalykus, kurių nedrįstame padaryti ir kurie mus graužia iš vidaus ir kelia įtampą.

Pavyzdžiai

Nedrįsti užkalbinti merginos, moters, nes nežinai kaip ji sureguos, nežinai ar neatstums, nežinai ką pasakyti. Todėl išgeri ant drąsos. Arba nepaliaujamai kuri įdealų pokalbio scenarijų. Arba eini kažkokiu įmantriu keliu per aplinkui. Ir vis randi priežasčių to nepadaryti. Tokie nepadarymai sėda į vidų ir kurią vidinę įtampą. Ir tai ne vienintelis variantas, ko mes nepadarome. Neužkalbiname vaikino, nes slepiamės po visuomenės norma “vyras turi žengti žingsnį pirmas”. O po visu tuo slepiasi nemokėjimas, susikaustymas, nepasitikėjimas. Nenaudėlė lemtis vis kaip neduoda, taip neduoda. Tai irgi kuria vidinę įtampą. Tačiau jei ieškotum pati, būtum savo poelgiu šeimininkė ir teisėja.

Nepalieki nemylimo vyro, žmonos. Nemeti vėžį varančio darbo. Nepastatai ribos tarp saves ir tau beaiškinančių tėvų, kurie nesusivokia, kad tu jau nebe vaikas.

Daug “nepadarei”, lauki. Ir tai kaupia vidinę įtampą.

Kodėl kaupiasi įtampa?

Neužkalbini merginos. Jautiesi nevykėlis, bailys, nefainas. Nekalbini tau patikusio vaikino, lauki. Ir jis neatkreipia į tave dėmesio. Galvoji, kad esi negraži, nenormali, neįdomi. Esi priversta kentėti savo vyro tironiją, nes jis uždirba pinigus, galia jo rankose. Esi priverstas klausyti savo žmonos zyzimo, nes….. Kenti nuolatinį tėvų kišimasį į tavo gyvenimą, moralizavimą, pamokymus, kritiką. Jautiesi menkavertis, nors jau esi suaugęs žmogus. Kenti sukandęs dantis, nes tai tėvai.

Visa tai – spąstai, suvaržymas, nepatogumas, įtampa, savivertės degradacija.

Pokytis palaipsniui

“Tu taip gerai atrodai, o man taip nedrąsu tave užkalbint, ką darom? Gal tu gali mane pakalbinti (juokiesi)?” Aš taip darydavau. Būdavau nuoširdus. Man tikrai būdavo gėda. Bet aš taip jausdavausi ir įpratau sakyti ką jaučiu. Tiek pasakydavau ir man užtekdavo, nueidavau išleidęs įtampą. Kai pradingsta įtampa, pradingsta tunelinis matymas. Kai dingsta tunelinis matymas, atsiranda daugiau pastabumo. Kai atsiranda daugiau pastabumo, yra prie ko “prisiknist”…draugiškai 😉

“O, tu labai gražus bernas, norėčiau jog žinotum, kad aš taip jaučiuosi apie tave”…… ir t.t.

Ribų nubrėžimas

“Kaip tai tu nedarysi? Kas čia per naujienos?”. Ir aš nedarydavau. Jei būdavo per daug įtampos, tiesiog pasitraukdavau. Nevaizduodavau terminatoriaus, saugodavau save.

Aš neišlaikau moterų, nes neturiu tam noro ir, manau, jos gali pačios save išlaikyti. Gaudavau atsakymų, kad aš niekada nesusirasiu moters su tokiu požiūriu. Mano atsakymas į tai būdavo: “aš taip nemanau”.

“Man tai nepatinka”, “man nepatinka kaip su manimi elgiesi”, “aš nenoriu”, “aš nenoriu ir nedarysiu”, “tu mane iskaudinai”, “man liūdna”, “aš bijau”, “taip, aš pykstu”. “man gėda”, “negaliu tau pritarti”; “tu nesakyk ką man daryti, aš nesakysiu kur tau eiti”, “tai aš pats galiu nuspręsti”, “net jei tai ir klaida, ji mano”, “tai mano atsakomybė”, “aš neprivalau to klausyti”, “aš taip nemanau”………

Psichologinis raumuo

Taip atsiranda psichologinis raumuo. Jis po truputi bręsta, vystosi, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Saugo save nuo perkrovos. Vadovaujasi savo galva. Vertina save, todėl sau nemeluoja. Pažįsta suvaržymus ir praplečia savo ribas. Pripažįsta savo vidines būsenas ir atsižvelgia į jas. Nubrėžia ribas ir tausoja save. Vertina savo asmenybę. Eigoje įgyja žinių ir geba susireguliuoti po kiekvienos bangos. Tiksliau įvertina savo galimybes.

Tokioje būsenoje ir DARYTI lengviau 😉

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu