Nežinomybės baimė. Kaip stabilizuotis?

Nežinomybės baimė. Kaip stabilizuotis?

views
20

Tema “Nežinomybės baimė. Kaip stabilizuotis?” Specialiai parinkau žodį stabilizuotis. Nes nebijoti tikriausiai nepavyks, bet stabilizuotis galime.

Tema aktuali šiam laikotarpiui. Būdinga tokiems laikotarpiams. Laikotarpiams kai įvyksta staigus pasikeitimas. Tuomet ištinka pasimetimas, ko pasekoje mūsų galveles ir kūnus apima baimė. Kūną apima stresas, nes reikalingi adekvatūs laikotarpiui sprendimai. Reikia spėti į traukinį. Bet neaišku kur traukinys važiuoja.

Nežinomybės baimė

Tokiais momentais veikiausiai retas nestresuoja. Nebent tik tas, kuris žino baigtį. Jei nestresuojame dėl savo sveikatos, nes nesame rizikos grupėje, tai stresuojame dėl finansinės gerovės. Jei nestresuojame dėl finansinės gerovės, stresuojame dėl socialinės gerovės, socialinių garantijų. Manyčiau stresuoja net ir tas, kuris naudojasi pokyčiu, kad jam pasibaigus būtų pirmose linijose į gerovę. Nes jis taip pat nežino baigties. Stresuojame, nes laukiame. O laukiame nežinia ko. Galimos ateities prognozių nemažai, bet kurį kelią pasirinkti? Ar užteks resursų? Nenoriu prarasti to ką užgyvenau. Ar išsaugosiu? Tokie klausimai kyla šiuo metu.

Situacija

Šiandien ir pastarosiomis dienomis temos sukasi apie tai: ar neprarasiu darbo? Iš ko reiks gyventi? Ar užteks finansų? Kuria kryptimi pasiduoti? Kyla tokie klausimai ir man. Tada jei yra fantazijos, gaivališkai galvoje pasipaišom blogiausią įmanomą scenarijų. Jei neturime plano, bijome dar labiau. Padidėja karštligiškumas. Tuomet raminame save, kad žmonės išgyveno karą, o čia tik tiek. Bandžiau šiandien atliepti vieno žmogaus nerimą kas bus jei neteks darbo. Sedėjau automobilyje prie šviesaforo ir galvojau ką atsakyt.

Ką atsakiau?

Tokiais momentais man geriausia atsiriboti nuo saves, savo mąstymo, savo nuomonės, nes nuomonės skirtingos. Atsiriboti nuo raminimų, nes kas veikia man, nebūtinai veikia kitiems. Atsiriboti nuo patarimų, nes kas tinka man, kitam nepažinu. Atsiriboti nuo savo rūpesčio pasidalinimo. Atsiriboti nuo minties, kad gali įsijausti į kitą žmogų. Ir išlindo tokie pamąstymai. Kad taip, neramu, nėra aiškios krypties. Ir ką mes galime padaryti? O galime priimti ką siūlo valstybė kaip laikiną pagalbą. Mes galime laikinai suteikti sau kontrolę naudodamiesi akivaizdžiomis galimybėmis. Taip pristabdysime nežinomybės baimę. Nes bijome nežinios.

Toliau

Paskui prisiminiau vienos bankrutuojančios firmos žmogaus žodžius: “….plėšėmės, draskėmės ir po truputi nurimome, priėmėme pokyčius”. Toptelėjo senai brandinta įžvalga, kad pravartu žinoti jog pradžioje būna panika, paskui pamažu apsiprantame su situacija, įsipatoginame joje. Pastebime galimybes, priimame pokyčius.

Kaip suregavau?

Žinau, kad tai kaip jaučiuosi dabar yra būdinga tokiose situacijose. Tai įneša aiškumo į situaciją. Žinau, kad yra akivaizdžių siūlomų variantų kaip laimėti laiko kol apsiprasime su pokyčiu. Pokyčiai atidengia kažkokių galimybių, kurių dabar nesimato. Tų galimybių pamatyti po kol kas nėra galimybės, nes pokytis neįvyko. Todėl žinau, kad galimybės bus ir nesistengiu nuspėti tikslios ateities. Tikiuosi, kad bus streso ir mano organizmas ir tikiu, kad mano galva adaptuosis pakelti aukštesnį streso lygį. Tikiu, kad esu pasiruošęs pokyčiui ir ką nors vis tiek nučiupsiu. Pasitenkinu tuo kuom nors po kol kas, nes nėra galimybės žinoti tiksliau. Atlaisvinu savo psichinę sistemą nuo destabilizuojančios spekuliacijos. Patiriu laikiną nusiraminimą. Pasitinku nežinomybės baimę su žinojimu, kad kažką vis tiek nučiupsiu ateity, nes būsiu priverstas ieškoti išeities. Protas prisitaikys prie situacijos, po mažu apsipras, neturėtų būti taip baisu kaip dabar nežinioje. Reikia tik laimėti kuo daugiau laiko prisitaikymui.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(1)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(1)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu