Nuoskaudos – paslaptingos viešnios iš praeities!

Nuoskaudos – paslaptingos viešnios iš praeities!

views
11

Kaip gimė ši tema?

Šiandien plaukėm su Don Virginsson (vardas iš tikrųjų Virginijus, bet jis sakė jam imponuoja romėnai ir vikingai, tai modifikavau jo vardą į tokį kokteilį) baidarėmis 44 km. Laiko torėjom nemažai, tai apkalbėjom daug temų, gal net ir TAVE apkalbėjom, taip tave, mielas skaitytojau. Patinka man žmonės, kurie turi nuoširdumo kalbėti atvirai, papasakoti koks jausmais, kai urologas kiša pirštą į “tunelį”. Juokauju, bet pasakojo kitą intymią temą apie save ir pasakė, jog apie tai žinosiu tik aš vienas. Ir jei galai išlįs, tai aišku ką sekančiam plaukime reikės paskandinti. Malonu už atvirumą ir už kunigo naštą saugoti paslapis, bei įspėjimą ir pasekmes už paslapčių nelaikymą. Bet iš esmės, su šiuo žmogumi vyksta kokybiški pokalbiai. Ir užsifiksavo man viena frazė iš 6 valandų pokalbio: “tau nebūna taip, kad pirma reaguoji, o mintis ir atsakymas būna ten kažkur giliai ir jį reikia išsitraukti?”.

Nuoskaudos

Na ir šiandien “brūžinu” Facebook’ą prieš miegą. Praskrolinu vieną pažįstamą veidą, kitą, trečia ir jaučiu kaip viduj subangavo šūdų (nuoskaudų) upė. Tai va, jausmas atėjo pirmas. Nes kaip “Psichologijos akademijoj” dėstė, kad emocijų smegenys reaguoja santykiu gal (neatsimenu) 1 prie 14 greičiu emocinių smegenų naudai. Va iš kur pirma ateina reakcija, o tik po to “atsivelka” protingoji, viską apgalvojanti mintis. Ir dėl to net sakoma, kad nepriiminėk sprendimų ant karšto. Tai ta proga vos “neplojau” straipsnio su nuoskaudom į eterį.

Nuoskaudos toks dalykas

Nuoskaudos – toks dalykas….. Sakyčiau cheminė nuoskaudos formulė: pažeminimas + nuvertinimas + pyktis. Kaip nuo to dažnai gelbėjamasi?:

  • žemini atgal: “pats tu dūxas”;
  • pakeli save aukščiau: “aš per daug protingas, kad reaguočiau”;
  • ignoravimas: “manes tai neveikia”;
  • pyktis: “nekenčiu taves”;
  • naivus gerumas: “reikia atleisti savo skriaudėjui ir bus pačiam geriau” (dar ne laikas jei ką);
  • na arba “susivalgai” save: “aš NIEKO gero” ir pripažindamas šitą stėlę į save, tikiesi jog šūdų upė šitu kakaliuku nepasipildė.

Tai kai lenda aukščiau paminėtos mintys, vertėtų saves paklausti ar tik Stanislovai pas tave po ta “gynyba” nesislepia nuoskauda. Tada įsijungia protingosios (gaila bet lėtos) smegenys ir jau bandai pakelti lapelį ir pažiūrėti ar gynyba pelnyta ar vis dėl to šudukas po lapeliu.

Bet einam prie nuoskaudos esmės

Tave pažemino, nuvertino? Skaudu + liūdna. Štai ką nori girdėti nuoskauda:

– Man skaudu ir liūdna, o paskui dar ir pikta. Norėčiau, kad suprastum tai. Man nereikia, kad “viskas bus gerai”, “nekreipk dėmesio”, “jie to neverti”, “tu per daug protingas ir suaugęs”, “atkeršyjam”. Man reikia supratimo “tau skaudu ir pikta”.

Pamyluokim tas, per sekundę atėjusias, iš primityviųjų smegenų emocijas, jausenas. O po to kai ašarytės jau nuvalytos, po 14 sekundžių (juokauju, gal ir kitą dieną) galime pasamprotauti protingai. Kaip mes šiandien šešias valandas su Don Virginssonu.

Tokia ta nuoskauda. Ji yra tavyje, bet pasislėpus po lapu. Reikia kartais pažiūrėti ar tai tiesiog pyktis ar kontrabandinis autobusiukas su cizom ir dvigubu dugnu.

Straipsnio muzika: Manizha – Люстра Siūlau nebijoti rusiškų tekstų, netapsit raudonesni nuo to kas atspindi emociją/būseną. Bet jei jaučiat nuoskaudą Vladimirui, tai tuo labiau siūlau paklausyti ir išlieti pykti 😉

P.S. Jei kada pas tave gyvenime apsilankys ši viešnia, grįžk į Simonology susipažinti su ja plačiau.

Panašūs Simonology straipsniai:

Rekomenduojami straipsniai:

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu