Mintys kurios sukelia nerimą. Nusiraminimas

Mintys kurios sukelia nerimą. Nusiraminimas

views
40

Vakar vakare ruošiausi miegoti ir galvoje sukosi nerami mintis. Na neužmigsiu juk su tokia kol “neišgalvosiu” jos iki galo, kol nenuraminsiu. O miegot tai reikia, nesinori pusę nakties praleist neužmiegant, o sekančią visą dieną praleisti kaip sudaužytam. Darau vakarais dienos užbaigimo pratimus, kad paruošti galvą nurimti miegui, stabilizuoti dienos emocijas, gerai išsimiegoti. Visąlaik improvizuoju. O kaip apdirbti neramią mintį? Vėlgi improvizacija.

Improvizacija

Improvizacija ir šįkart pavyko. Galvoju pasidalinsiu. Bet šiandien važiuojant į Tauragę galvoju, kad aš tai žingsnis po žingsnio priėjau prie išmokimo, o mano skaitytojai tik gaus gaires, rezultatą. Lengva perduoti rezultatą, bet mes juk kiekvienas esame skirtingas savaip ir skirtingai sau prisitaikom. Kas tinka man, gali netikti jums, nes reikės prisitaikyti. Mano kelionių bičiulis Donatas kaip tik ta proga Facebook’e parašė tinkamą citatą:

Mes visi savo patirtį apdorojame panašiai, tačiau mūsų patirtys skirtingos, todėl susikuriame skirtingus vidinius pasaulius – skirtingus “žemėlapius”, atskleidžiančius, koks yra pasaulis.

Tad ką sugalvojau?

Sugalvojau, kad pateiksiu jums visą situaciją kaip aš dariau, kuri nebūtinai suveiks jums. Ir pateiksiu korekcines gaires, kad galėtumėt prisitaikyti sau. Tad važiuojam.

Nusiraminimas

Neramios minties vaistas yra nusiraminimas. Tai yra atsvara, vaistas, stabilizatorius. Tad aš pradedu iš kito galo, ieškau sinonimo nerimui. Nerimas vs nusiraminimas. Tuomet užduodu sau klausimą kas man yra nusiraminimas. O kaip apibūdinti nusiraminimą? Veikiausiai pradėsite nuo prisiminimų, vizualizacijų. Tuomet paklauskite savęs, o kas apskritai yra nusiraminimas? Galbūt kils atsakymas kaip man kilo, kad tai yra procesas. Tada kyla klausimas kas vyrauja tame procese? Man atėjo atsakymas, kad jausmas. Nusiraminimas yra ir procesas, bet jo galutinis rezultatas yra jausmas. Tad aš atsakymo ieškojau koks man tai yra jausmas.

Nusiraminimo jausmas

Tą vakarą aš sedėjau tamsoje ant fotelio. Mane vaikė mintys, kad gali būti taip, gali būti kitaip, bus taip, bus kitaip, kaip aš jausiuosi. Prognozuojamų variantų buvo ir nei vieno su aiškia baigtimi. Tas ir neramina, kad nėra stabilizavimosi taško. Tad šioje vietoje gera pradžia yra įsižeminimas, čia ir dabar. Tai tik pradžia, bet geras atramos taškas. Tad aš savęs paklausiau ar ta ateitis yra dabar čia, šitame kambaryje. Paprašiau savęs apsidairyti aplinkui ir įsivardinti ką matau, ką girdžiu. Kambaryje buvo tamsu, girdėjosi gatvėje kartkartėmis pravžiuojančios mašinos, vaikas miegojo kitame kambaryje, aš sedėjau fotelyje. Buvau čia ir dabar. Tai apie ką galvojau tą minutę negalėjo įvykti, tai buvo ateityje. Ir per naktį negalėjo įvykti, nes nakti mažai kas vyksta. Laimėjau sau laiko, padariau įsižeminimą 8 valandoms. Tačiau tos ateities apie kurią galvojau, tai nesustabdys. O sustabdyt nerimą gali atsvara, jausmas. Nes mintys ir paskui jas sekantis nerimo jausmas mane pastatė į nerimastingą būseną, kuri tik plito ir generavo įvairias prognozes į kurias nebuvo atsakymų.

Atsvara

Mano dukra nuo kudikystės nešiojasi tokį šikšnosparnį migduką. Kai jai neramu, ji glaudžia jį prie veido, nosies. Aš sedėdamas fotelyje sugalvojau, kad man reikia sau išaiškinti kas man tai yra nusiraminimo jausmas. Tą išsiaiškinti sugalvojau per labai žmogui įtikinamą būdą pojūčius. Fotelis kuriame sedėjau buvo aksominis/veliūrinis. Aš pradėjau jį liesti delnais. Švelnus aksomo/veliūro pojūtis man sukėlė pojūčių, pabrėžiu, pojūčių prisiminimus. Mūsu atmintis prisimena ne tik garsus, vaizdus, bet ir pojūčius. Su pojūčiu iš praeities atėjo mintys kaip aš ramiai jausdavausi su antromis pusėmis, kai atsiguldavome į lovą ir aš savo veidą joms atremdavau į šiltą, švelnų minkštą kaklą. Tada prisiminiau, kad mane ramindavo jų odos kvapas, plaukų kvapas, patalynės kvapas prisigėręs nuo jų kvapo. Tad nuėjau į miegamąjį ir nosimi įsikniaubiau į pagalvę. Užuodžiau patalynės kvapą. Užuodęs patalynės kvapą, prisiminiau vaikystės momentus, kai lauke lydavo lietus, būdavo raminantis lietaus garsas, pro langą eidavo gaivus vėsus lauko oras su visais kvapais. Per lytėjimą ir kvapą aš susiradau savyje jausminius, o paskui ir vizualinius prisiminimus.

Reziume

Kaip ir visoje mano perdirbimo struktūroje, po visko perdirbu savo vidinius įsitikinimus ir programas. Mano vidinė programa pasakė, kad man prastai sekasi išsikviesti nusiraminimo jausmą. Pasakė jog tai sekasi prastai todėl, nes man iš artimos aplinkos buvo nuolat statomos vis sudėtingesnės ir grėsmingesnės sąlygos, kad neprarasčiau gyvenime budrumo. Supratau tiesiog, kad neišvystytas mano saugumo susiradimo, iššaukimo jausmas. Tad pojūčių ir intuicijos kanalu susirinkau keletą jutiminių saugumo prisiminimų. O žinokit, pojūtis yra labai stiprus argumentas. Su pojūčiu kaip upė atiteka oksitocino, serotonino, dopamino dozės. Tad įvykdžius įsižeminimą + pojūčiai, prisiminimai ir potyriai + perdirbimas, man pavyko pereiti į harmoningą būseną. Kad tai tiktų jums, jūs turite atrasti savo jutiminį būdą, kuris jus nuneš į jutiminę atmintį. Ir perdirbimas turi įvykti jums priimtinu būdu, taip kaip jūs tai darote kasdien. Net jei sakote sau “nuo šiol viskas bus gerai”, tai ir yra jūsų perdirbimo būdas. Mano perdirbimo būdas yra supratimas. Nusiraminimo patyrimo būdas yra per lytėjimą ir kvapą.

Tad sėkmės ieškant nusiraminimo!

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(1)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu