Nusivylimas. Nusivylimo supratimas, išbuvimas.

Nusivylimas. Nusivylimo supratimas, išbuvimas.

views
38

Pirmas žingsnis – būsenos atpažinimas ir įvardinimas

Galvoju…… Nusivylimas. Veikiausiai tai jums neturėtų būti sunkiai atpažįstama būsena. Galbūt netyčia galėtumėt sumaišyti nusivylimą su įskaudinimu. Nes nusivylimas gali nuliūdinti. Tuomet tai skambėtų: “įskaudindamas tu mane nuvylei”. Taip, nusivylime gali būti liūdesio. Gali būti pykčio ir netgi frustracijos.

Šiandien galvojau kaip apibrėžti kaip susiformuoja nusivylimas, kad būtų patogiau suprasti jo kilmę ir apdirbti būseną. O tuo pačiu ją ir išbūti. ĮSITIKINIMAS -> LŪKESTIS -> NUSIVYLIMAS. Žodžiu, turite įsitikinimą kaip turi būti ir suformuojate į tai lūkestį, kuris nepateisinamas/neišpildomas = nusivylimas. Nusivilti galima savimi. Nusivilti galima ir kažkuo.

Antras žingsnis – supratimas kodėl tai vyksta

Čia į pagalbą ateitų anksčiau paaiškinta schema. ĮSITIKINIMAS -> LŪKESTIS -> NUSIVYLIMAS. Tad jei neturėtumę įsitikinimų, nebūtų lūkesčio. O jei nebūtų lūkesčio, nebūtų ir nusivylimo. Labai mėgstama sakyti “keisk įsitikinimus” arba “neturėk jokių lūkesčių“. Bet apie nusivylimo išbūvimo būdus ketvirtoje dalyje.

Taigi, suprasti kodėl iškilo jūsų nusivylimas galima grįžti atbuline tvarka ir atsidursime ten, kas sukėlė nusivylimą. Pavyzdys. “Aš tau daviau tokį paprastą darbą, o tu vis tiek jo nepadarei”. Įsitikinimas, kad darbas yra paprastas. Šį pavyzdį taip pat panagrinėsiu ketvirtoje dalyje.

Kartais nusivylimas gali būti neaiškios kilmės, tai pažiūrėkite būdus, kuriais galima bandyti išsiaiškinti. Nueikite į nerimo įveikos straipsnį (spauskite mėlyną nuorodą), ten plačiau aprašiau būdus.

Trečias žingsnis – įsisąmoninimas kas vyksta ir kas tuo metu būna

Nusivylimas taip pat yra būsena. Emocinė būsena. O kaip žinia, būsenos turi bruožą sukurti visą apimantį įspūdį. Tai ir nusivylimo momentu pasaulio suvokimas būna nuspalvintas nusivylimo spalva. Taigi, nusivylime dalyvauja liūdesys ir pyktis. Nusivylimas gali būti arba raudonas arba mėlynas. Raudono nusivylimo metu galite absoliutinti, kad niekas nieko normaliai negali padaryti. Mėlyno nusivylimo būsenoje – visi jus skaudina, liūdina.

Kūno reakcijos

Raudonas nusivylimas

Tokio pobūdžio nusivylimo metu gali apimti ir frustracija ir atsiribojimas ir bejėgiškumas. Žodžiu dominuoja pykčio kūno reakcijos. Labai gerai tinka posakis “pakyla temperatūra”. Nusivylimo metu, kai dominuoja pyktis, gali išmušti karštis. Galite pastebėti, kad labai apsikrauna galva, ji atrodo tarsi išsipučia. Jums protas “neišneša” kaip taip galima elgtis. Ar kaip taip gali būti. O kai “neišneša” protas, galva išsipučia ir užstringa. Sukyla spaudimas. Išmuša raudonis, susikanda dantys, susičiaupia lūpos, išsiplečia akys, pakyla antakiai, nusvyra pečiai, norisi urgzti, pristringa gerklė. Gali apimti bendras fizinis raumenų nuovargis. Greičiausiai kraipysite galvą, skersuosite žvilgsnį, šnopuosite. Šioje vietoje nusivylimas gali įgauti nepasitenkinimo atspalvį. Kaip ir apmaudo atspalvį. Tai vizualizuoti padeda pietiečiai, kurie nusivylūs atlošia galva, susiima rankomis už galvos, išleidžia garsą aaaaa ir užbaigia “mama mia”.

Mėlynas nusivylimas

Čia dominuoja liūdesio reakcijos. Baseto akys, nukritę žandai, susigūžimas, nusvirę pečiai, dūsavimas, krūvis plaučiuose, ilgas kaklas ir nusvirusi galva, žvilgsnis į niekur, sulėtėjęs kvėpavimas, galbūt ašaros. Jei mėlynas nusivylimas pereidinėja į įskaudinimą, gali pradėti jaustis gniaužimas širdies plote. Jei nusivylimas pereina į išdavystę, apleistumą, galima pastebėti sukastus dantis, sučiauptas ir papūstas lūpas. Beje, dabar klausau Sisters on wire – Taip jau gavosi. Tai muzika gali suveikti kaip stiprus katalizatorius nudrenuojant mėlyno nusivylimo jausmą.

Mintys

Nusivylimo metu susiaktyvuoja mintys, orientuotos į prisiminimus, kai buvote nuviltas. Patvirtinti nusivylimo būsenai, pasąmoningai iš lentynėlių traukiami nusivylimo prisiminimai, kurie aktyvina nusivylimo jausmą ir gali susikurti visą apimančios mintys: “niekuo negalima pasitikėti”, “niekas manęs nesupranta”, “niekas nesugeba normaliai padaryti”, “ir vėl”, “niekada”, “niekas”. Tokios mintys greičiausiai jus nuves į saviizoliaciją. O jei nusiviliate savimi, gali nuvesti į saviplaką, savigraužą. Nusivylimas didina atskirtį. Kai kuriais atvejais kai “niekas nesugeba normaliai”, gali nuvesti į susidievinimo rėžimą.

Patirtys

Gausios nusivylimo patirtys skatina izoliaciją. Skatina neveiksnumą, nepasitikėjimą, ryšio nykimą. Gali sukelti abejonių ir savivertės kritimą. Dieviškumas taip pat yra izoliacija ir ne ką mažesnė našta psichikai, nes užgriūna dieviška atsakomybė. Ir dievas bendrą kalbą randa tik su dievais. Tad jau dabar pasakysiu, nelaukdamas ketvirtos dalies, kad vertėtų dozuoti, įsivertinti būsimas patirtis ir galimybes.

Bendras būsenos įsivaizdavimas

Nusivylimo metu bendra būsena dažnai siejama su nuolatine būsena. Nusivylimo momentu, nusivylimas ant tiek gali užgožti likusį gyvenimą, jog susidarys įspūdis, koks nuviliantis yra gyvenimas. Nors išgyvenate epizodą. Tą irgi pravartu žinoti. Tai jūsų neišgelbės, bet duos įsikibti į gelbėjimosį virvę pakliuvus į nusivylimo liūną.

Ketvirtas žingsnis – ką su tuo daryti?

Girdžiu aplinkoje pasisakymų, kad neturėk lūkesčių, neteks ir nusivilt. Arba “tau reikia keisti įsitikinimus”. Ką noriu pasakyti. Neturėti lūkesčių neįmanoma, nebent esate daržovė. Bet net gal daržovė kažkokiam meta lygmenyje tikisi lietaus per sausrą pamačiusi debesį. Keisti įsitikinimus….. Kartais jų keisti nereikia, kartais reikia. Bet nusivylimo neišvengsit pakeitę įsitikinimus iki dieviškųjų, tobulųjų. Nusivilti galima, net jeigu tai ir kvaila, neracionalu ar dar dėl kažkokios kitos priežasties. Nusivylimas – tai patiriama būsena, kurią įmanoma išgyventi. “Aš nusivyliau savimi, bet galima bandyti tęsti toliau”. “Aš nusivyliau tavimi. Tikiuosi ne taip stipriai, kad išsiskirtų mūsų keliai”. “Tu nuvylei mane, bet tai nebūtinai reiškia, kad aš defektuotas“. Ir t.t.

Įsitikinimas -> lūkestis -> nusivylimas

Panašu, kad nusivylimą galima įsivertinti. Įsitikinimą galima keisti, o galbūt jis buvo tinkamas ir lūkestis į pokytį nepasiteisino. Neturėti lūkesčių……Rekomenduočiau atidžiau įsivertinti galimybes ir lūkesčius. Galbūt verta turėti mažesnius lūkesčius arba investuoti kitur su dideliais lūkesčiais.

Taigi

Taigi, reguliuoti, išbūti, įveikti nusivylimą mes turime nemažai įrankių. Grįžtant nuo pradžių, visi šie dalykai padeda pergyventi nusivylimą. Bet pradžio apie duotą pavyzdį “Aš tau daviau tokį paprastą darbą, o tu vis tiek jo nepadarei.” Jūsų įsitikinimas, kad darbas paprastas nebūtinai atitinka fakto, kad kitam jis paprastas. Galima nusivilti savimi, kad pasirinkote netinkamą vykdytoją. Galima nusivilti kitu, kad jis nesugeba. Abiem atvejais nusivilti galima. Nusivylimas kitu nebūtinai prieštarauja jūsų įsitikinimui, kad darbas – paprastas. Nes darbas jums gal iš tiesų paprastas ir jūs turite teisę nusivilti. Pasinaudokite. Nusivylimas savimi, kad nesugebėjot teisingai pasirinkti, neatima iš jūsų galimybės pasitaisyti. Tad nusivilkite ir po to pasitaisykite. Žingsnelis po žingsnelio. O jei jau pastebėjote, kad nusivilti tokia situacija tenka dažniau, atkreipkite dėmesį, galbūt kažką reikia keisti. Nusivilkite stipriau ir inicijuokite didesnį pokytį. Galbūt mažinkite lūkesčius, galbūt ieškokite specialistų. Bet nusivilti galima 😉

Atpažinimas ir įvardijimas

Taigi, tradiciškai. Atpažinimas ir įvardijimas suteikia atspirties tašką ką ir kaip apdirbti.

Antras ir trečias žingsniai

Jie suteikia žinojimą. Su kompasų lengviau orientuotis rūke.

Kūno reakcijų žinojimas

Svarstau, kad yra toks dalykas, jog kūnas yra skirtas būsenoms išreikšti. Tai kaip įrankis. Ne veltui kiekviena būsena turi savo fizinius bruožus. Mūsų fizinius būsenų pasireiškimus veikia aplinkybės: netinkamas laikas, netinkama vieta, netinkama publika ir t.t. Tad norint tinkamai per savo kūną praleisti būsenos apraiškas, reikėtų kūnui netrukdyti. O kad netrukdyti, derėtų apraiškas įsisąmoninti. O kad įsisąmoninti, jas reikia pastebėti ir žinoti. Tada galima ir modifikuoti, stebėti ar kūnas priima kitokius, aplinkai modifikuotus, išraiškos būdus.

Nesenai kalbėjau su pažįstama apie tai kaip ji jaudinosi sakydama kalbą ant scenos. Jaudulys ne visai tinkama vieta išraiškingam pasirodymui. Tai ką su tuo daryti? Kaip leisti kūnui daryti ką reikia daryti, jausti jaudulį, išveikti jaudulį. Pastebėkit kaip kai kurie oratoriai modifikavo tai. Kaip gauna publikos leidimą jausti jaudulį: “Žinote, stovėdamas prieš jus, tokius autoritetingus, aš dedu į kelnes. Ir ačiū dievui, kad netiesioginę žodžio prasme. Juokas”. Legalus būdas išleisti jaudulį, netgi linksmas, duodantis visiems žinoti ir nereikia gniaužti. Galima dar net atsidusti.

Mintys

Su mintimis irgi galima padirbėti, bet jos nelabai patikimos. Mintys formuojasi iš kažkur giliau, kur mes nepasiekiame. Mintys priklauso ir nuo jausmų. Minčių kontrolė gal labiau netiesioginis dalykas. Keičiantis vidinei būsenai, keičiasi ir mintys. Šioje neprognozuojamoje jūroje rinkčiausi gelbėjimosi liemenę, žinojimą, kokios mintys gali būti ir kokį poveikį gali daryti. Taip pat galite užsukti į nerimo įveikos puslapį (spausti mėlyną nuorodą), ten plačiau aprašiau apie minčių “kontrolę”.

Savipagalba

Apie savipagalbą plačiau pasiskaityti taip pat galite užsukti į nerimo įveikos puslapį (spausti mėlyną nuorodą). Tik nusivylimo atveju parekomenduosiu per stipriai nesigėdyti ir neužgniaužti, kad patiriate nusivylimą. Įsitikinimus ir lūkesčius turėti galima, mes juos turime. Net jeigu jie ir netinkami, mes juos turime ir turime galimybe peržiūrėti. Nusivilti galima.

Patirtys

Galvoju taip. Nusivylimų neišvengsime. Patirčių bus, buvo visokių. Smagu būtų, kad tos patirtys, patiriant nusivylimą, būtū tinkamai “prasuktos”. Patirtys formuoja vidinę ekosistemą. Patirtis taip pat galima apdirbti. Išsitraukti, apžiūrėti, praleisti per naują adaptyvesnę, modernesnę programą. Papildyti naujomis žiniomis, jausmais, potyriais. Keičiasi ir pats požiūris į patirtis. Jūs nustebsite sužinoję, kiek daug tiesioginio ryšio mes turime su praeitimi dabar. Kariai grįžę po karo misijų reabilituojasi su labai sudėtinga patirtimi. Patirtys reabilituojamos.

Įsitikinimai

Įsitikinimus irgi galima keisti. Keičiant patirtis, keičiasi ir įsitikinimai. Dažniausiai susiduriame su labai sudėtingu reiškiniu, jausmų apdirbimu, nes kiekviena patirtis nešasi jausmą. Kiekviename įsitikinime užkoduotas jausmas. Patirtys persipina, jausmai taip pat. Jie gal netgi susilieja. Kad keičiasi jausmas reikia pajausti. Koks jausmo keitimo pratimas? Manyčiau iki jausmo yra tūkstančiai kelių. Bet prie savo jausmo reikia kažkaip prisijungti . Duosiu pirmoko pavyzdį, kurį dėstė Psichologijos akademijoj. Nukrito vaikas, nusibrozdino kelį, bėga kraujas, jis rėkia. Šalia esantis tėvas atliepia jausmą ir prisijungia prie vaiko jausmo:

– Tu nukritai ir nusibrozdinai kelį. Dabar labai garsiai šauki, nes skaudą. Ir pažiūrėk, koks, esant tam skausmui, bėga raudonas kraujas. Taip, turėtų skaudėti. Ir kraujas bėga per koją, lašą, tu rėki, o jis po truputi krešą, po truputi stoja. Veikiausiai tuoj užsidės šašas.

Taip ir su praeities įsitikinimais. Galima prisijungti prie implantuoto jausmo ir jį apdirbti.

Reziumė

Lūkesčių turėti galima. Tad ir nusivilti galima.

P.S. Vis gaunu pastabų dėl klaidų. Na aš esu beraštis. Ir rašau ne gramatikos diktantą. Aleliuja! Turinys, TURINYS man svarbiausia. Ir kas liečia gramatiką, neturiu noro kažką keisti, tai…..

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

This Post Has 2 Comments

  1. JT

    Dekui. O kaip atsikratyti įkyrių minćių “sugedusios plokštelės” galvoje?

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu