Šis postas PERFEKCIONISTAMS.

Aš daug dirbu, daug noriu pasiekti, keliu sau aukštus reikalavimus ir tai yra vienas iš mano streso sukelėju. Žinau tai. Sekiodamas paskui savo stresą galvoje pagavau tokį sakinį:”KLAIDOS SKAUDA, KLAIDOS KANDA, KLAIDOS BAISU”.

Suprantu, kad turiu pajautrintą reakciją klaidoms. TAIP KLAIDOS KANDA, bet suvokimas man rodos kiek per jautrus.

Kodėl?

Nes jutiminė atmintis primena, kad už klaidas atsieina skaudžiai. “Iš klaidų mes mokomės”, “visi daro klaidų”, “kitąkart pasiseks gal geriau”, “su kiekviena klaida augame”.

Aš žinau šiuos pasisakymus, bet man jie neprieinami, tai įdealių žmonių pasisakymai. Aš negaliu adaptuoti šių pasisakymų sau, nes pas mane vyrauja baimė klaidoms. Po kiekvienos klaidos laukia kažkas nemalonaus: kritika, bausmė, pyktis ant manęs, nusivylimas manimi, barimas.

Dabar mane bara rečiau, todėl aš prisiėmiau pareigas barti save pats. Aš kaip stropus klaidų išvengėjas nuolat budrus, labai pastabus, labai kritiškas, nuolat įsitempęs. Ir pi***t klaidelė! Kas dabar bus? O dabar bus kaip visada, baimė! Baimė, kad kažką padariau negerai ir už tai skaudės.