Šiandien su Freud’u nėjom pasivaikščioti, nesportavom kartu, nebuvau pas jį svečiuose. Pasiskambinom kol jis važiavo namo po dienos, aš į ofisą. Pokalbio metu pavystėm temą apie psichologiją, emocinį intelektą, žinių įgijimą. Pasakiau Freud’ui, kad mano nuomone suvokimas susideda iš dviejų dalių, žinojimas + pajautimas.

Šia tema kažkada kalbėjau su viena mergina. Ji pirma paminėjo, kad pilnas suvokimas be pajautimo nelabai gaunasi. Norint į kažką įsigilinti, reikia tai ir pajausti.Ta tema šiandien prakalbom su Freud’u ir jis pasakė sakinį, kad “…eini kažkur be tikslo”. Tai man pasirodė kaip interpretacija, kai peržengi kažkokias ribas ir papuoli į nežinomybę. Kažkaip taip. Kažkas apie savotišką fanatizmą, kai giliniesi į kažką tarsi apsėdimo būsenoje.

Virškinau tai po pokalbio ir kilo mintis, kad kur peržengiam saugią logikos ribą, suvokimas prasideda pojūčiais, jausmais, abstrakčiai. Kai kurie žmonės tokioje būsenoje kaip žuvis vandenyje. Kitiems toje būsenoje savotiškai nekomfortiška, nepatikima. Ir pagalvojau, kad joje nepasiklyst, gairėmis galėtų būti jausmai.

Pagalvojau, kad emocinį intelektą, emocijų supratimą per intuityvų pajautimą gerai ugdo abstrakcijos. Žiūri į abstrakciją ir logika prityla, pasilieka daugiau jausmai. Taip užtildai loginį triukšmą ir jauti. Jauti ir mokiniesi jausmus.

Atsidariau unsplash.com, išsifiltravau “abstractions” ir scrolinau. Mano pojūčiai kūne pasirinko šitą paveiksliuką.