Populiarioji psichologija. Būk madingas, bet nebūtinai protingas.

Populiarioji psichologija. Būk madingas, bet nebūtinai protingas.

views
156

Jau kuris laikas pastebiu, kad psichologija – visai mados reikalas. Nors ne visai, nes žmonės nedarytų sau gyvenimo sudėtingesnio, kiek sudėtinga – psichologija. Gal kad iš mados išeina magija, religija, astrologija į madą ateina psichologija, rytų kultūrą, ezoterika? Taigi populiarioji psichologija.

Populiarioji psichologija

Kodėl populiarioji psichologija? Todėl, kad rinkoje sukasi keletas įsisiubavusių požiūrių, o gal frazių ir tai tampa siekiamybė. Kaip kažkada Nike Huarache kedai, paskui tie bjaurūs Fila kedai, o dabar tie grubūs Puma kedai arba jei yra šaibų, Balenciaga.

Mano mielas bičiulis Freud’as pasivaikščiojimo metu pasakė taiklią, kaip Einikio kablys, frazę. Kalbėjom apie vieną žmogų, kad jis naudoja išgirstas žinias, bet jų netaiko ir neanalizuoja gyvenime. Tai ir šiandien paminėsiu keletą populiarių frazių, kurios tiesiog naudojamos paviršutiniškai jų nesupratus ir neįsigilinus. Kaip sakoma siekiama gyventi pagal aukštus standartus, nors klynas dar per skystas.

Taigi kelios populiariausios: “neklijuoti etikečių”, “primti žmones tokie kokie jie yra” ir “neturėti lūkesčių”.

Neturėti lūkesčių

Kaip suprantama neturėti lūkesčių. Na, maždaug kažką planuoji daryt ir nesitiki, nesvarbu pavyks ar ne. Skamba labai patraukliai. Apsisaugai save nuo galimos nesekmės. Na ir būni sensėjus, ramus kaip uola, gali kitiems eit dėstyti sėkmingo gyvenimo formulę. Eini, darai, žvengi, pavyko, nepavyko, pofig. “Žiūrėkit į gyvenimą paprasčiau”. Toks vaikštai Sidharta, niekas taves nekabina. Kaip sakant norisi nejausti. Kodėl norisi nejausti? Nes nėra įgudžio kaip elgtis su tais jausmais. Pavyko gadyca, nepavyko irgi gadyca. Nes su liūdesiu, baime prieš darant, pykčiu jei nepavyko, tai nelabai aišku ką daryt. Tai geriau neturėt lūkesčių ir tų sudėtingų emocijų nebus. Labai aukštas standartas, tikrai. Bet ar jis įgyvenidinamas? Jei kažko nori dedi pastangas. Jei jau investuoji savo pastangas, tikiesi gražos. Lūkestis. Eini gi žvejot ne tam, kad pamirkyti slieką į vandenį, o kad pagauti žuvį ir pavalgyt. Jei skoliniesi pinigus verslui, žinai, kad juos reiks grąžinti, turi lūkestį, kad pavyks. Jei duodi draugui eurą, kad nupirktų batoną, tikiesi, kad grįš su batonu.

Pamatuoti lūkesčiai

Va ką skelbia psichologija. Pamatuoti lūkesčiai, o ne visiškai jokių. O populiarioji psichologija siūlo labai paprastą dalyką, visiems prieinamą, kuris brangiai nekainuoja. Siūlo ne Nike, bet Mike kedus, kurie po pirmo lietaus ištirpsta. Ir jei bandai grąžint prekę atgal, pasako, kad kelias iki sensėjaus yra ilgas ir tu dar ne taip darei, stenkis labiau 😉 O kitoj reklamoj, kad pirktumėt labiau sako, kad čia viskas labai paprasta, kad gyvenimas gražus paprastume. Apipisi***ja jus 😉 Kai kurie dėl neišmanymo ar pagauti euforijos. Kiti, nes yra ką prigauti. Dar kiti, nes pasiteisino kokį kartą ir tai jau gyvenimo būdas.

Priimti žmones tokie kokie yra

Aš asmeniškai skaitau, kad tai gali padaryti arba Jėzus arba žemė. Viena psichoterapeutė pasakė: “priimti mus tokius kokie esame, gali tik žemė”. Gal tai nuskambėjo ironiškai, bet tikriausiai ji jau užsip**so nuo šios, visur brukamos frazės. Gi dabar į gretas įsileidžiam emigrantus, gėjus, pabėgelius, integruojam neįgaliuosius. Siekiamybė yra būti integraliu. Na ir iš kitos pusės gi lengviau viską priimti nei nervuotis. Ir vėl tas pyktis šmėsčioja. Neaišku ką su juo daryti, tai reikia viską priimti ir nebus pykčio. Labai aukštas standartas. Bet šefui jis gali nuskambėt kaip konkurencingas ir jis supyks. Šioje rinkoje toleruotinas tik monopolis ir jį valdo Jėzus 😉

Tai kaip tada?

Santykyje visda atsiranda konfliktų. Vienam reikia ramybės, kitas nori muzikos, nes švenčia. Vienas skleidžia krikščionybę, kitas ateistas. Vienas myli Audi, kitas BMW. Populiarioji psichologija sako, kad jamam viską, visi zašybys. Visi turi savo vietą po saulę, visi…..

Tikrai labai geras noras. Ką sako realistiškesnė psichologija? O ji sako, kad net jei kitas turi teisę, ta teisė gali tave nervinti, nes ir tu turi teisę nervintis. Tik va nuo pažiūrų platumo ir gebos kontaktuoti ir operuoti tokioje situacijoje priklauso kaip tu gebi tai priimti. Ar tu pašalini kliūtį? Ar tu apeini kliūti? Ar tu kaip Jėzus kenti kliūti? Ar tu pasidarai, kad būtų patogu tau ir galėtum toleruoti kliūti? Blemba čia jau reikia dėti pastangų. Pastangas dėti nefaina. Geriau priimti kiaurai 😉

Neklijuoti etikečių

Neklijuoti etikečių, tai nespręsti apie žmogų. Na truputi pažengę sako nespręsti apie žmogų jo nepažįstant. Ir etikečių klijavimas yra kažkoks psichologinės nebrandos dalykas. Simonology kaip tik daro tyrimą ką žmonės mano apie savo sąmoningumą. Nes būti durneliu tai niekas nenori, ane?;)

Taigi, bijant nebūti psichologiškai nebrandžiu durneliu, renkamės neklijuoti etikečių visiškai. Nes uždėjai etiketę ir tu jau asilas 😀

Yra ir kitas būdas

Etiketė turi savybę būti nuklijuota, gali būti nuklijuota. Žmogaus galva suprogramuota vertinti, kad nereiktų vėl ir vėl iš naujo atradinėti dviračio. Taigi jis eina ir vertina, susiklijuoja lapelius. Ir……dėmesio! Protingas, išmintingas etikečių klijuotojas pasižymi, aiškinasi ir paskui nuklijuoja ten kur nepataikė. Kiaušingalvis arba iš viso suparalyžuotas baimės užklijuoti etiketę, nes bus nemadingas. Arba klijuoja bet kur ir nesuka galvos. Tai tiek apie atsakingą etikečių klijavimą.

Populiarioji psichologija. Iš ciklo būk madingas, bet nebūtinai protingas 😉

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

This Post Has One Comment

  1. Anonimas

    Visai fainai

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu