Vystau savo konsultanto veiklą. Paprašiau vienos įmonės man padaryti CV. Ieškau kelių kaip užlipti į Olimpą. Susiunčiau visus duomenis, atsakiau į klausimyną ir nusiunčiau foto.

Kitą dieną gaunu paklausimą ar neturiu kitokios foto, pozityvesnės, linksmesnės. Aš kaip visada su savo KODĖL? Ir gaunu tokį atsakymą:”….pozityvumas – patrauklesnis “

Šioje temoje aš labai karingas

Labai karingas prieš standartus, įpročius, atpažįstamumą, suprantamumą. Tikriausiai mano pasiekimai nusitęsia, nes ilgą laiką priešinuosi. Po tuo slepiasi mano siekis būti priimtam toks koks esu. Iškart prisimenu tėvus, mokyklą, draugus. Artimiausią aplinką, kurie sakydavo kokiu reikia būti.

Tačiau šis jausmas prieštaringas, nes manyje irgi yra vertinimo šablonai. Tas prieštaravimas atkreipia dėmesį į tai, kad tikrai pozityvumas – malonu. Žmogus mėgsta saulės spindulius ir galimybę pasišildyti juose. Tai juk vitaminas D. Ir tai yra būdinga žmogui reakcija. Negaliu su tuo nesutikti.

Ir dar kartą TAČIAU!

Jaučiu norą pusiausvyrai. Jaučiu norą papasakoti apie galimybę sau leisti būti ne pozityviu. Apie galimybę leisti sau jaustis taip kaip norisi jaustis ir patirti iš to laimės.

Negaliu sakyti, kad esu pozityvus žmogus. Vidinės patirtys pas mane ne Bahamai, greičiau, kaip rašiau, Černobylis. Nespinduliuoju Colgate šypsena. Dažniau būnu susikrimtęs arba rūstus. Ir dėl to neretai galiu suprasti, atjausti ir be baimingumo priimti NE pozityvą.

Būna žmonės man nusprendžia papasakoti apie savo sunkumus. Pasidalinti savo sopuliais. Ištraukti į paviršių savo baimes, gėdą, kaltę, pažeidžiamumą. Man nėra taip baisu apsikrėsti negatyvumo virusu. Aš jaučiu simpatiją, jaučiu bendražmogiškumo jausmą. Jaučiu minkštą atjautos malonumą.

Man tai reiškia pasitikėjimą manimi. Tuomet jaučiuosi VERTINGAS.

Noriu save parduoti ne tik kaip saulės nešėją. Mūsų rinkoje jų pakankamai. Noriu save parduoti kaip tą žilą, keistą dieduką su kuriuo gali prisėst ant šaligatvio, suvalgyt batoną, palesint balandžius ir pasipasakoti.