Šiandien teko artimai susipažinti su silpnumu, pažeidžiamumu, bejėgiškumu, nerimastingumu. Turime mes ir tokių emocijų. Ir tokias tenka priimiti, mat jos atlieka savo funkciją Papasakosiu, ką atradau ir kodėl jos tokios sunkios.

Priešistorė

Vos nuskambėjus žadintuvui pajutau nemalonų jausmą. Kažką tokio į “man sunku”. Atsisėdau ant lovos, pradėjau ruoštis dienai, o sunkumo intensyvumas vis didėjo. Vis ieškojau kaip apdirbti šį jausmą ir atėjo sprendimas pripažinti, kad aš jaučiu silpnumą, pažeidžiamumą, bejėgiškumą. Paskutiniais mėnesiais taikau šį metodą gan intensyviai.

Kas iš to?

Kokių trijų minučių bėgyje nuslūgo sunkumas, kartu ir įtampa su juo. Susidarė įspūdis, kad visi gavom ko norėjom. Aš ramybę, kūnas poilsį, o psichika pripažinimą. Vedžiojau šunį ir galvojau apie šį paradoksą. Aš silpnas, bejėgis, pažeidžiamas ir dėl to visai ramus. Sulyg šiomis mintimis apsireiškė priežastys, kodėl taip priešinamasi šioms emocijomis. Ir vėl kažkiek sukilo įtampa.

Priežastys

Priežastys pradėjo reikštis prisiminimais ir mintimis:

Jei esi pažeidžiamas, kas nors pamatys ir tave nuskriaus;

Tevęs šalinsis žmonės, nes tu skleisi negatyvą;

Tave atleis iš darbo, nes toks tu neįgalus;

Tave pradės peikt artimieji ir draugai, kad išsikalinėji ir negalima tokiu būti;

Tave paliks antra pusė, nes su tokiu žmogumi sudėtinga gyventi;

Suprastės tavo gyvenimo kokybė dėl silpnumo ir neįgalumo pasiekti tikslų;

Toks tu negalėsi pasirūpinti vaiku ir nupieši jam blogo gyvenimo vaizdą;

Toks tu tapsi socialiai izoliuotas, nes būsi neįdomus;

Leisdamas būti sau silpnu tu pripratinsi save nekovoti dėl savęs.

Ir negaliu sutikti, kad tame nėra tiesos. Kad man ar kažkam nėra nutikę tokių pasekmių. Tikriausiai ne veltui psichikos apsaugos mechanizmai pateikia tokius prevencinius grasinimus. Saugo mus!

Bet iš kitos pusės

Bet iš kitos pusės, pripažinus paleido akimirksniu. Atsigavau ir galva pradėjo adaptuotis prie būsenos. Pasipriešinimą pakeitė adaptacija.

Ką tai davė?

Atokvėpio akimirką;

Pasipraktikavimą kaip gyventi ir su tokiais jausmais bei būti funkcionaliu;

Pasižiūrėti ir susipažinti su įsitikinimais, kurie mane saugo;

Galimybę naudotis savo apsaugomis sąmoningai;

Leisti atrasti priežastis, kas vargina. Ko nesimatė priešinantis;

Galimybe daryti pokyčius, kad mažiau varginti save.

Visa tai išstūmė iš komforto zonos ribų, nes laikinai sąmoningai nusprendžiau nepaisyti asmeninių apsaugų ir leisti sau atsikvėpti. Paradoksaliai veikia ta psichika. Pažeidinėja savo saugumo ribas