Priimti nereiškia pasiduoti

Priimti nereiškia pasiduoti

views
2

Šiandien visą dieną guliu hamake balkone 5 aukšte. Žiūriu į tą mėlyną dangų ir galvoju apie priėmimą. Penktadieni vidinė jausena buvo Karibai, šiandien vėl grįžau į savo gimtąjį vidinį Černobylį.

☀️ Nubudau ryte ir pirmą ką pajutau, tai būsena, kuri gimdo mintis “yra arba bus kažkas blogo”, “bus nemaloniai sunku”, “gresia pražūtis”. Kortizolis is back.

🤔 Taigi nutariau įsitaisyti balkone ir šįkart neieškoti išeičių, o eiti tiesiai į jausmą. Neprieštarauti jausmo idėjai, kad bus blogai.

7 valandos stebėjimų

🕖 Kokias 7 valandas ėjau į Černobylį. Prisiminiau knygą, kurią matote foto. Prisiminiau VU mokslininkės Urtės Neniškytės webinarą iš kurio įsiminė formulė: “LAIMĖ = REALYBĖ – LŪKESČIAI”. Prisiminiau vakar Labanoro girios žygyje gimusias mintis, kad mums kažkaip susiformuoja įsitikinimas koks turi būti gyvenimas ir mes tai paverčiam siekiamybe su lūkesčiais.

📌 Neįgyvendinti lūkesčiai kuria įtampą.

📌 Įtampa kuria grėsmę.

📌 Neturėti lūkesčių – neįmanoma.

📌 Nesidairyti į aplinkinius – neįmanoma.

📌 Žvelgti į savo realybę – įmanoma.

📌 Užbaigti nerimo ciklą einant į jį – dažniausiai įmanoma.

📌 Vengti susidurti su savo realybe ir ją atidėti – baubas.

📌 Susidurti su realybe, laikinai užbaigti nemalonių jausmų ciklą iki sekančio karto – laikina išeitis.

📌 Laikinas laikinumo priėmimas – laikinas palengvėjimas.

📌 PRIIMTI NEREIŠKIA PASIDUOTI.

📌 PRIIMTI – TAM KARTUI UŽBAIGTI CIKLĄ!

☝️ Galima išsikelti iš Černobylio, bet Černobylį iškelti iš savęs… Todėl, kas geriausiai iki šiol man pavyko, tai priėmimas ir būsenos išgyvenimas, ėjimas į Černobylį.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts