Provokacija kasdieniame gyvenime

Provokacija kasdieniame gyvenime

views
51

Vakar nutariau pasidaryti lovos rėžimą, leisti sau paveikti nieko arba veikti kas šauna į galvą. Gulinėjau lovoj, atsinešiau pavalgyti ir vienu momentu pastebėjau save spintos veidrodyje. Akimirksniu gimė mintis “gera, neeilinė fotkė”, reikia nusifotkint, panaudosiu. Su šia mintim gimė sekanti, išdykusi mintis: “reikia padaryti provokaciją”. Reikia šią (straipsnio) nuotrauką įdėti į Facebook my story ir sulaukti reakcijų.

Susipažinkime su provokacija

Man asmeniškai provokacija suaštrina spalvas. Joje yra gėdos, baimės, jaudulio, agresijos. Yra net psichoterapeutų, kurie naudoja provokaciją kaip terapijos metodą. Aš provokaciją naudoju keliems tikslams: nuimti kito žmogaus socialinę kaukę, pajusti aštresnį gyvenimą, linksmai praleisti laiką, prasiskinti sau kelią kontakte su kitu žmogumi jei to reikia.

Nuimti kito žmogaus socialinę kaukę

Esu pastebėjęs, net realiai ir nereikia pastebėti, internetas rašo, žmonės kalba, kad mes visi dėvime tam tikras socialines kaukes, kurių reikalauja tam tikros socialinės normos. Provokacija sujudina tas normas ir per “plyšius” gali pasimatyti tai kas slepiasi už kaukės. Provokacija išmuša iš vėžių. Kai kada terapijoje tai yra palanku norint pamatyti kas už viso to slypi. Kodėl provokacija išmuša iš vėžių? O todėl, kad ji paliečia, trigerina tam tikrus įsitikinimus, kurie reaguoja nepriklausomai nuo valios. Žinoma, susivaldymas gali kurį laiką užlaikyti viską paslėptą, tačiau…. Ką mes/aš provokuojame? O provokuojame gėdos jausmą, provokuojame pyktį, silpnumą, pažeidžiamas ir saugomas/slepiamas vietas, kaltę. Aš asmeniškai provokuoju nepriekaištinguosius, teisuolius, bebaimius, pasipūtėlius, intelektualus, neklystančius, krikščionis, žmones, kurie meluoja sau ir slepiasi po normom kurių patys negali išpildyti. Švelniai paprovokuoju ir tuos, kuriems nesąmoningai užmautos kaukės, kad jie pamatytų kas jiems primesta.

Provokacijos pavyzdžiai, kad nuimti soc. kaukę

Na kad ir mano straipsnio nuotrauka. Joje yra daug nuogumo. Susilaukiau komentarų dėl dėmesio reikalavimo, narciziškumo, kvailumo, drąsumo. Komentavo man pažįstami žmonės. Kas komentavo dėl dėmesio reikalavimo nuolat FB ir Instagrame postina kaip jie gerai atrodo, kur lankose, kas jų draugai. Narciziškumo…. Na čia jau daug neprikalbėsi, kai pilni soc. tinklai mergaičių su bikini, atstatyta kojyte fotkinantis (kad blauzda ryškesnė būtų), išriestu subiniuku, papūstom lupytėm…… Berniuku pliaže, automobiliuose, ant motociklų, sporto salėje…

Kvailumo 😀 Kvaila yra ant kito matyti taškeli kečupo, o ant saves nematyti…… Ir beje, kvailioti yra smagu. Tas kas išsižada kvailumo, apgaudinėja save labiau nei kvailys.

Drąsumo. Paminėsiu straipsnyje vėliau, kad naudojant provokaciją derėtų turėti tam tikrų įgūdžių.

Provokacija yra linksma ir smagu

Taip, provokacija gali būti linksma ir smagu. Galima prisigalvoti įvairiausių scenarijų. Išvystyti daug pokalbių. Prisiminti įvairiausių nutikimų. Smagiai iš visko pasijuokti, užmegzti pokalbių, ištraukti senas pažintis, kurti apie save įspūdį. Kurti apie save apgaulingą įspūdi ir viduje smagiai pasijuokti iš cenzorių ir kritikų.

Provokacija praskinti sau kelią kontakte su kitu žmogumi

Kadangi provokacija yra šioks toks išėjimas už komforto ribos, tai dažnai ją galima panaudoti prasiskinti sau kelią. Ne kiekvienas nori palikti savo komforto zoną. Ne kiekvienas ir moka. Todėl neretai pasilieka savo komforto zonoje ir atlaisvina kelią. “Duok durniui kelią.”

Ką vertėtų žinoti apie provokaciją?

Provokacija provokuoja ir jus. Provokuoja jūsų gėdą, pyktį, kaltę. Tad svarbu būti nuošidžiu su savimi. Juk esate vienintelis žmogus, kuriam nepameluosit. Ryžtantis kažkokiai provokacijai svarbu savęs paklausti ar gerai su tuo jausitės. Nes jei vidus dėl to jausis nepatogiai, galima prisidaryti daugiau problemų nei linksmumo. Nuoširdumas su savimi yra reikalingas komponentas.

Atvirumas. Jei labai dažnai gyvenime žaidžiate kažkokiame socialiniame scenarijuje, savastį tenka pasilaikyti sau. Tam tikrame scenarijuje ir tarp tam tikro scenarijaus žmonių savastis nepageidaujama. Tad atvirumo stoka taip pat gali pridaryti reikalų dėl kurių paskui gali tekti gailėtis.

Saikingumas. Sakoma, kad nereikia bijoti apsikvailinti. Gal nereikia bijoti truputi apsikvailinti. Tačiau kartais iš didelio rašto išeinama iš krašto. Šioje vietoje gerai padeda savidisciplina, tai kaip save vedate gyvenime, kaip jaučiate ribas. Apie tai gerai rašo knygoje “Nepramintuoju taku”. Gyvenimas duotas vienas, todėl jį vertėtų nugyventi ne bele kaip. Tai padaryti padeda savidisciplina.

Ką aš žinojau prieš paleisdamas provokaciją?

Pirmiausia pasitikrinau savo pojūčius. Jie sakė, kad bus smagu. Toliau numačiau, kokių reakcijų gali būti, nes šiek tiek pažįstu žmones ir mane supančius žmones. Tuomet žinau, jog tokie dalykai greitai pasimiršta. Žinau ir tai, kad nedarau kažko, ko kiti nedaro. Jaučiu ribą, galiu save pateisinti, žinau, kad bus tų, kurie kartu smagiai pasijuoks. Paslepiu tame gilesnę mintį. Na ir man patinka provokacijos jaudulys, patinka socialiniai žaidimai ir tame yra kažkiek narciziškumo 😀

Provokacija kaip intuicija – ugdoma savybė.

Simonology

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu