Psichologiniai patarimai. Kokių jų gauname per karantiną?

Psichologiniai patarimai. Kokių jų gauname per karantiną?

views
56

Šiandien nubudau, telefoną į rankas ir Facebook. Psichologo straipsnis kaip reikia elgtis karantino situacijoje. Beje vakar mačiau dar dviejų psichologų video apie tai kaip būti karantino laikotarpiu. Iškart straipsniu pasidalinau su bičiuliu Freud’u, kad sužinot jo nuomonę.

Tęsiantis esamai situacijai, atėjo psichologų laikas įžengti į sceną. Kadangi karantinas mus veikia ne tik fiziškai, finansiškai, bet ir morališkai. Įsivėlėm su Freud’u į diskusiją kokią konsultaciją, žinutę mes gauname iš viešai pasisakiusių psichologų ir ką ji mums reiškia. Taigi psichologiniai patarimai:

Patarimai – nurodymai

Viena iš metodikų yra pasakyti kaip turi būti. Freud’as tai pavadino intervencija. Tokiose žinutėse pasakoma ko nedaryti, ką daryti, kaip derėtų jaustis, ko nejausti ir tiesmuki patarimai. Labai elementarus pavyzdys: “nustokite panikuoti”, “nustokite krušti sau protą”, “nustatykite ribas”, “užsiimkite kita veikla”, “negalvokite”, “tai sakau jums aš, lyderis, tikėkite manimi”. Paskutinis pavyzdys toks ironiškas, su meta žinute. Kodėl tai yra intervencija? O todėl, kad galima sakyti bandoma žmogui įpiršti savo nuomonę, manant, kad tai geriausias būdas.

Ar geras šis būdas?

Daliai žmonių jis veiksmingas, bet ar naudingas….Pasakysiu ką manau. Daliai žmonių, kurie buvo ugdomi priimti, paklusti, sekti autoritetą, tai yra veiksminga ir net atpalaiduojanti žinutė. Jiems įprasta gyvenime didžiąja dalimi kliautis autoritetais ir taip jie gauna aiškias gaires. Aiškumas juos ramina. Ar tai naudinga? Tai nėra labai svarbu ar tai naudinga, nes ši žmonių grupė mažai išvysčiusi poreikį suprasti kas jiems naudinga. Todėl žinutė priverčianti mąstyti – jiems ne pakeliui.

Žinutė raginanti įsiklausyti į save

Kai kurie psichologai naudoja reversijos metodą, kuris skatina patį klientą įsivertinti būseną. Kurie skatina neneigti savo būsenų. Skatina pažinti jas, kaip jos veikia mus. Kas vyksta joms veikiant. Jie suteikia informaciją kaip vyksta, kas vyksta, kodėl galimai vyksta, paima 40 eurų iš jūsų ir konsultacija baigta. Likusį darbą jūs pasidarote namie. Šaržuoju Freud’o žodžiais 😀

VIDEO NUORODA, SPAUSKITE, KAD ŽIŪRĖTI

Ar geras šis būdas?

Šis būdas – lėtas, reikalaujantis laiko įsigilinimo. Klausimas ar turime mes to laiko. Klausimas ar tai tinka mūsų gyvenimo būdui. Gal mūsų neskatino ieškoti išeičių savyje? Gal mums buvo nubrėžtos aiškios gairės ir reikėjo tik įvykdyti?

Raminanti, pozityvioji žinutė

Ši psicholonė konsultacija ragina nusiraminti ir įžvelgti gerąją situacijos pusę. Atitraukti save nuo nerimą keliančio šaltinio. Pateikia pasvarstymų kuom galima save užimti. Pateikia patarimų, kas galėtų būti raminančio. Kviečia prisiminti senas, primirštas veiklas, kurios teikė malonumą. Atnaujinti ryšius su šeima. Nenutraukti bendravimo su draugais nuotoliniu būdu. Skirti laiko tam kam iki šiol neturėjote laiko skirti. PSO organizacijos rekomendacijos.

Ar geras šis būdas?

Sakyčiau tai yra dėmesio nukreipimas ir atsitraukimas nuo neigiamas pasekmes psichikai turinčio ilgalaikio dirgiklio. Įtvirtinimas sau, kad esame riboti ir kad nekeisti to kas nuo mūsų nepriklauso, neeikvoti tam energijos. O geriau užsiimti arba atrasti psichikai malonesnę veiklą iki to kol atsiras galimybė veikti. Tik klausimas ar mes nukreipdami taip dėmesį adekvačiai įvertiname situaciją kada jau galime pradėti veikti. Tai kažkiek panašu į pasikliovimą, tikėjimą, kad viskas bus gerai. Vilties psichologija.

Kontrolė

Paskutinė žinutė, kurią noriu įvardinti, bet veikiausiai ne paskutinė, kurią galima rasti – situacijos suvaldymas. Kai kurie psichologai skatina išlaikyti šaltus nervus, duoda gaires kaip tai galima padaryti. Dažniausiai tai būdai nepasiduoti emocijoms, jas sukontroliuoti, mąstymo keitimo būdai. Požiūrio keitimo būdai. Tai intervencija, tačiau ne išorinė. Tai skatinimas patiems sau atlikti skubią intervenciją. Skatinimas pažvelgti racionaliai, nes būdų yra. Ši psichologinė konsultacija populiari tarp asmeninio ugdymo trenerių, KET specialistų, NLP specialistų.

Ar geras šis būdas?

Man jis patinka tuo, kad mes patys nusprendžiame daryti tai su savimi ar ne. O nuspręsti ar naudotis juo….

Pasigendu šiame reikale emocijų pripažinimo. Jos pastatomos į antrą planą. Neina lygiaverčiai su racionalizacija. Vakar kaip tik žiūrėjau serialą House of cards ir patiko momentas, kai buvo pasakyti tokie žodžiai: “Mąstyti emocijomis nereiškia priimti sprendimus. Priimant sprendimus be emocijų jie yra netvirti. Kombinuojant emocijas ir logiką gaunasi veiksmingiausias efektas”. Pasakiau ne tiksliai, bet taip, kad atspindėti žinutę.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(2)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu