Negaliu atsikratyt minties

views
88

Sveiki. Taip jau susiklostė, kad beveik vienu metu mane paliko vyras ir atleido iš darbo. Nesusitvarkau su gyvenimu. Galvoju tik apie būdus, kaip nusižudyti. Jausmas, kad esu visiškai niekam nereikalinga, jad be manęs gyvenimas tik palengvėtų visiems. Vyras (ex) nuolat kartoja (rėkdamas), kad baigčiau vaidint auką. Ir savęs gailėt. Vaikai (turiu 2 dukras: 21erių ir 16m.amžiaus) irgi yra taip pasakiusios. Esu išsilavinus, karjeros kely užėmiau dažnuausiai vadovaujančias pareigas. O db vat, neìšsikapstau. Gal išties esu sušikta Visatos našta?..

img-answer-questionSimonology atsakymas
  • Taip jau susiklostė, kad beveik vienu metu mane paliko vyras ir atleido iš darbo.
    Nesusitvarkau su gyvenimu. Galvoju tik apie būdus, kaip nusižudyti.

Atsako Simonology: Skaitau pirmą sakinį ir veikiausiai matau, kas dabartinėje jūsų būsenoje jums sunkiai įžvelgiama. Pasakysiu taip, o paskui paaiškinsiu ką turiu omenyje. Jūs praradote puse savo kasdienybės. Ne savanoriškai atsisakėte, o praradote. Galima sakyti tai iš jūsų buvo atimta neatsiklausus ir nesuderinus su jumis.

Kodėl taip sakau?

Žmogaus psichika sukurta taip, kad daugelis procesų vyktų automatizuotai. Jūsų atveju, jūsų psichika patiria didelį krūvį. O krūvį ji patiria todėl, kad pasikeitė apie 50% jūsų kasdienybės. Netekote 8 valandų darbo ir neteko savo partnerio. Kaip dabar gyventi? Kaip startuoti iš naujo? Nuo ko pradėti? Psichika bando susinormalizuoti, atstatyti taip pavadinkime autopilotą.

Ne, jūs nesate našta Visatai. Šiuo metu jūs aplinkybių stabilizavimo būsenoje. Tokios būsenos nėra lengvos, nes jas lydi praradimo stresas. Tokiu metu kyla įvairiausios būsenos. Nuo saves kaltinimo iki savigailos, pykčio, isterijos, apatijos, bejėgiškumo, depresijos. Psichika ieško būdų kaip išlaviruoti.

  • Jausmas, kad esu visiškai niekam nereikalinga, jad be manęs gyvenimas tik palengvėtų visiems.

Atsako Simonology: Galvoju kodėl gali atsirasti nereikalingumo jausmas. Ir manau šioje vietoje veikia pasąmoninės programos. “Jei aš tiek praradau, aš nesu pilnavertis žmogus”. Ir ši programa, jei ji nutiktų man, ji sukeltų graudulį, veikiausiai ir savivertės kritimą ilgainiui. Jūs patiriate įprastą žmogišką jausmą tokioje būsenoje. Taip jaučiasi žmonės, kai jie papuola į praradimo situaciją. Bet tai nereiškia, kad jie Visatai yra nereikalingi. Tokie žmonės yra krizėje, laikiname neveiksnume. Jei būtumėte visą matanti pasaulio akis, veikiausiai pamatytumėt kiek kasdien žmonių būną laikinai neveiksnūs. Kiek kasdien žmonių grįžta po neveiksnumo būsenos. Kiek kasdien žmonių yra veiksnumo pike. Šiame pasaulyje mes kaitaliojamės su indelio įnašų į kasdienybę. Kažkada jūs nešėte indėlį, o kažkas buvo tokioje būsenoje kaip jūs.

  • Vyras (ex) nuolat kartoja (rėkdamas), kad baigčiau vaidint auką. Ir savęs gailėt. Vaikai (turiu 2 dukras: 21erių ir 16m.amžiaus) irgi yra taip pasakiusios.

Atsako Simonology: Manyčiau ir jūsų vyrui baisu, todėl jis yra kraštutinėje būsenoje ir rėkia. Jam tai taip pat rutinos praradimas. Kai žmonės būna poroje, jie remiasi vienas į kitą. Jūsų atveju jis prarado ramstį, tai yra jus. Tačiau šioje vietoje tai buvo, kaip suprantu, jo apsisprendimas. Jūs spręsti šioje vietoje neturėjot galimybės.

Vaidinti auką. Vaidinti auką nėra geidžiama būsena. Net jei žmonės taip ir daro (netaikau to jums), tai daro ne iš gero gyvenimo. Tiesiog tuo metu jų pasirinkimo galimybės ribotos. O dėl praradimų, manau, yra normalu saves gailėti. Žmogaus psichikoje po praradimų saves gailėjimas yra vaistas, kuris atstato į pusiausvyrą. Tik kiekvienas pasirenka kada jis nori atsisakyti šio vaisto pagalbos ir funkcionuoti be jo. Nes prie vaistų priprantama.

Vaikai….. Jūsų dukros dar labai jauni žmonės. Taip, jie jau gali apsitarnauti save fiziškai, gal net užsidirbti kažkiek pinigų, tačiau psichiškai gyventi savarankišką gyvenima….. Gyventi savarankiškai nereiškia vien tik turėti pinigų už kuriuos galima save išlaikyti. Gyventi savarankiškai yra ir geba rūpintis savimi emociškai, mentaliai. Geba rūpintis ir kažkuom kitu. Vaikystėje mes rūpinamės šuniukais, kačiukais, žiurkėnais. Paauglystėje jau skiriame dėmesio savo pirmoms meilėms. Suaugę jau rūpinamės vaikais. Jūsų vaikų žodžiai tikrai nepalengvina jūsų patiriamo psichinio krūvio. Bet aš manyčiau jos dar nuo jūsų tiek finansiškai, tiek emociškai priklausomos ir taip šneka, nes joms baisu dėl saves. Jūs buvote, o gal vis dar esate jų gerbūvio garantas. Ir taip šnekėdamos jos išreiškia nerimą kaip su jomis bus dabar. Ar vis dar joms saugu. Todėl drįsčiau teigti, kad tai neparodo, jog jūs nevisavertis žmogus. Jūs krizėje. Žmonės papuola į jas.

  • Esu išsilavinus, karjeros kely užėmiau dažnuausiai vadovaujančias pareigas.
    O db vat, neìšsikapstau.
    Gal išties esu sušikta Visatos našta?..

Atsako Simonology: Kaip ir minėjau, jei būtumėt viską matanti akis, pamatytumėt kaip kaitaliojasi žmonių indėlis į Visatą. Teigiate, kad dirbote, vadovavote. Tai teiginys jog nesate našta. Dabar toks gyvenimo periodas, nelengvas periodas.

Papuolėte į sunkią poziciją. Greičiausiai krūvis per didelis, per daug nestabilių minčių. Žmonės yra grupinės būtybės. Sakoma, kad santykis daug įtakoja mūsų būvį. Kai žmogus sau pripažįsta, kad pats vienas nebegali, jis netampa nevertingas. Jis gali nueiti išsikalbėti, pasidalinti, nusikrauti naštą, susireguliuoti savo psichinį krūvį ir grįžti į rėžimą. Ne veltui mes gyvename grupėmis ir komunikuojame, dalinamės. Taip jau yra su mumis, kad per kitus reguliuojame savo psichiką. Jūs jau žengėte pirmą žingsnį pasidalindama su Simonology. Paklauskite saves, galbūt esate pasiruošus žengti ir tolimesnį žingsnį. Nueiti pas specialistus, kurie išmano kaip veikia žmogaus mintys. Kurie moka paduoti siūlo galą į rankas ir rodyti gaires kaip susireguliuoti. Juk visko vieni nedarome patys. Neoperuojame sau vidaus organų, netaisome sau dantų. Pasakysiu vaizdžiai. Galima atiduoti savo gabalą minčių raizgalynės kitam palaikyti kol susitvarkysit su kitu gabalu.

Rašau jums ir galvoju kaip miela, kad pasitikite Simonology ir dalinatės tuom nors esate linkusi kapstytis pati. Negalvoju jog esate auka. Galvoju, kad jums pagelbėtų papildoma galva, kuri padėtų susireguliuoti. Ir tuomet atgal į iššūkių areną, kurioje sukasi milijonai žmonių kasdienybėje.


Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close Menu