Santykiai. Epizodas nr. 5 “Bendrystė”.

Santykiai. Epizodas nr. 5 “Bendrystė”.

views
3

Tęsiu į santykių temą. Prieš tai esu parašęs dar keturis straipsnius apie santykius: “Santykių prasmė. Ar verta “veltis” į šią košę?”; “Santykių evoliucija. Kaip buvo prosenelių laikais?”; “Lytiškumas santykiuose. Ar tikrai mes taip skiriamės?”; “Santykiai ir seksas”

Sako, kad skirtumai traukia ir papildo, bet skirtumai tuo pačiu skiria ir perpildo. Taigi santykiai ir bendrystė juose.

Kartą gyveno Anzelmutė, buvo bibliotekininkė, išprususi estetė, mėgo baletą ir operą, valgydavo tik veganišką maistą ir gyvenimo vertybės buvo kelionės, laimingai gyventi ir šeima (nu standartiškai). Gyveno ir Filopierdijus, kolūkio pirmininkas, pasiturintis žemrausys, domėjosi politika, Belarus traktoriais ir gyvenimo vertybės buvo šeima ir laimingai gyventi, kelionės buvo pofig, nebent į Lofotenus pažvejot. Vertybės kaip ir sutapo. Na tai kadangi Anzelmutė graži dama, Filopierdijus “nešpietnas” vyras, po vakarienės restorane sukrito jie į lovą ir sukūrė savo didžiausią vertybę, šeimą. Gražu, fainai, bėgioja vaikučiai, visi laimingai gyvena, bet va Anzelmutė kalba apie knygas ir teatrą, o Filas apie kolūkį ir Belarusą ir niekaip vienas kito neužpildo. Na beje Filas kažkada nuėjo į teatrą, kad Anzelmutei galėtu traktoriuje įbraukt. O Anzelmutei patiko traktorius, jis toks didelis, tvirtas. Bet kažkodėl Filas nesutiko, kad ji atsineštų savo knygas į traktorių, o ji nesutiko su traktorium į filharmoniją važiuot. Na ir prasidėjo “neuvezkės”. Trintis, nepasitenkinimas, “tu manes nemyli”, “ko tai bobai trūksta?”, vaikučiai laksto, šeima yra, “laimingas’ gyvenimas įsivažiavęs, šokoladas!

Anzelmutė

Ir štai vieną dieną į Anzelmutės biblioteką atvažiuoja Jose Marija Andresas, eruditas, kelių knygų autorius iš saulėtos Ispanijos. Kažko Anzei neberamu, prakaituoja, rausta, akys tik į šalis laksto, besiklausant kaip Andresas suokia apie antiką, romanus. Nejučia ir susilietė rankytės, paskui lupytės….. o Dieve, griekas! Filui ragas ant kaktos išdygo! Na ir kągi daryt, taipgi reikėjo vyriško supratingumo, bendravimo, kalbų, jausmų, o čia vien tik slkirtumai, rietenos, pykčiai, šeima, vaikai…. O Andresas visa tai davė! Tai Anzė ir pajamė, bet susipurvino. Ir kodėl anksčiau nepasirodė Andresas? – pagalvojo ji.

Filopierdijus

Sėdi Filas ofise, į duris pasibeldžia nauja kolūkietė, Jadvyga. Jadzė kieta moterėlė, moka Belarusą vairuot, nusimano ūkyje, nesvaigsta apie Faustą ir Mefistofelį, tokia normali bobelka. Na ir žodis po žodžio, bajeris po bajerio ir čierkelė atsirado ant stalo, Jadzė išklausė ir suprato Filo vargus namuose, nu ir padarė…… Ką padarė? Ką ką, Filas Jadzę. Kas daryt – dabar galvoja Filas? Jadzė man patinka, bet ką su Anze ir vaikais?

Tai sekantis mano tekstas apie atvirumą santykiuose!

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu