Spauda apie santykius
Scroll’inu po Facebooką beveik kasdien. Seku keletą puslapių ir vis į savo paskyrą gaunu straipsnių apie santykius, meilę. Tipo: “7 sėkmingų santykių principai”, “vyrai iš marso, moterys iš veneros”, “kaip išlaikyti gerus seksualinius santykius ilgą laiką” ir t.t. Žodžiu santykiai – krūva reikalų ir mokslo ir turbūt užtrunka ilgiau nei medicinos mokslai. Man asmeniškai tokie santykiai, kokius aprašo literatūra nepaėjo. Ir apskritai, pradėjau galvoti, kad santykiai tai improvizacija.
Frazė, kuri viską pradėjo
Vieno čiuvelio perskaityta frazė tame pačiame FB tikriausiai ir pradėjo šitą rašliavą (dukart jau taip apibūdino skaitytojai). O jis sakė maždaug taip: “antra pusė turėtų būti geriausias tavo draugas……”. Na ir iš tikrųjų, su kuo gi geriau improvizuoti, jei ne su patikimiausiu ir artimiausiu (geriausiu draugu)? Dafiga čia rašyt ta tema, tai nutariau šitą rašliavą suskirstyti pradžiai į penkias temas, o jei sugalvosiu daugiau, tai parašysiu daugiau arba mažiau jei tingėsiu rašyti tas penkias. Tai va, pradėsiu nuo PRASMĖS.
Santykių prasmė
Žodžiu darželyje kuri santykius, kad galėtum dalintis flomasteriais (mano patirtis). Mokykloje, pradinėse, kad turėtum su kuo nueiti į mokyklos šokius ir pasirašinėti per messengerį. Vyresnėse klasėse jau kala hormonai per smegenis, kaip mokslininkai sako, susijungia instinktai. Univere dar siaip bandaisi įvairove, išleki į kokią mainų programą pažiūrėt ką siūlo kitos šalys. Na, o po visų “pramogų” atėjo laikas susirasti darbą, būti suagusiu, pasistatyti namą, susirasti antrą pusę, gyventi tam name ir pasidaryti vaikučių. Kodėl?
- nes taip daro visi;
- nes kiti turi;
- nes reikia vaikų;
- turėti artimą šalia;
- nes vienam būti liūdna;
- nes nėra su kuo sutikti švenčių ir nueiti į balius, važiuoti į keliones;
- dėl sekso;
- kad senatvėj kai išmirs visi draugai vienam nebūtų liūdna;
- kad sumest bendrą biudžetą ir nusipirkt butą/namą;
- protingieji pasakytų, kad mylimasis tau padėtų bręsti kaip asmenybei.
Išvados
Krūva apsvarstymo vertų priežasčių. Nors gyventi galima ir vienam, pasipildant to ko trūksta iš šono, o gyvenimo pabaigoje užsikalus bapkių, išsipirkti senelių namuose Olandijoj vietą ir rukyt kasdien žolyte ir judėt su kitais seniukais. O gal galima iki Olandijos sutikti bendramintį, kuris taptų sielos draugu ir su juo daryti dalykus iš sąrašo? Kaip fainai būtų dalintis bendru pomėgiu, bendrom įdėjom, atlikti bendrus projektus, įnešti šią draugystę savo minčių, patirties, atradimų, patyrimų, kalbėti ta pačia kalba. Sako priešingybės traukia, bet priešingybės ir užp****sa. Kaip pvz erzina žmonės kurie elgiasi ne taip kaip tu ir nekalba tavo kalba ir nedaro kaip tu darai. Na su tokiu trumpai iki esminio konflikto ir paskui jau darbelis vargelis. Tai manyčiau, kad santykiai būtų lengvesni, geriau rinktis panašų, o skirtumų užteks kiek jų yra. Juk draugystėje antra pusė, tai atskira valstybė su savo istorija, kultūra, istatymais, gamta, kuri nuolat evoliucionuoja (jei skaito delfi ir 15min.), keičiasi, vystosi. Tai iššūkių ir skirtumų, manau, pilnai pakaks prie to, kad gyvenime dar reikia rūpintis savimi, kaip užsidirbti, pavalgyti, apsirengti…… Santykiams aš rinkčiausi geriausią draugą su kuriuo galima mylėtis 😉 Kaip ten sakoma: “mergos ateina ir išeina, o draugai visam gyvenimui” 😀
Na kai prasmė jau yra, jei apsikrovei ir susimąstei, tai sekantis dalykas, manyčiau, galėtų būti santykių istorija ir kitų patirtys, apie ką padėliosiu kitoj rašliavoj.
Susiję Simonology straipsniai:
Susiję šaltiniai:
Sunkiausia yra priimti kitą toks koks jis yra, su visais pms’ais, tau nepriimtinu skoniu, gal net išvaizdos keistumais. Tai visai nereiškia, kad privalai būti su tuo, kas tau išvis nemielas. Bet kiek kartų tau yra buvę taip, kad žmogus be galo mielas, bet tau kažkodėl užkliuvo, kad ji mėgsta austres(taigi barakuda 100%, tikrina tave, ar tu įstengsi už jas sumokėt), o iš tiesų ji tarkim turi skydliaukės sutrikimą ir jos organizmas reiklauja jodo, kurio pilna jūros gerybėse ir tai natūralus jos organizmo poreikis… Arba mergina be galo idomi, bet tau šiek tiek užkliuvo jos “kietas įvaizdis”, nors tai buvo tik laikina kaukė, kurią ji užsideda nenorėdama pasirodyti per daug trapi ir kuri ją apsaugo nuo aplinkinių. Išsiplečiau… Tenorėjau pasakyt, kartais reikia visai nedaug, atsisakyt keleto principų, poros nuostatų, užmerkt akis į tam tikras smulkmenas ir galbūt pamatyti tai, ko niekada negalvojai galįs pamatyt.
Gimei ir jau – įsivėlęs. Nebūna tokio draugo, kuriam gali pasakoti viską.