Su broliu susitinkame retai, tad atsiradus progai susitikti nuėjau pas jį į miegamąjį tiesiog pabūti su juo, o gal ir pasikalbėti. Pakalbėjome. Kalba išsivystė apie tai, kaip startavau savęs pažinimo keliu ir kokios esminės disciplinos pakeitė mane kaip žmogų.

Savęs atradimo kelyje turėjau 5 esminius etapus. Pirmasis buvo tada, kai paėmiau bloknotą ir tiesiog pradėjau rašyti, kas šauna į galvą. Tai išaugo į solidžią savistaba. Užauginau savyje niekada nemiegantį savęs stebėtoją ir stebėtojo stebėtoją.

Antrasis etapas buvo grįžimas į praeitį. Jame užtrukau labai ilgai. Teko pergyventi gyvenimą iš naujo. Bet pergyventi jį su brandesniu ir intelektualesniu protu. Pažiūrėti į nesąmoningai praėjusią vaikystę sąmoningai.

Trečiasis etapas taip pat buvo netrumpas ir užtruko gal ketverius metus. Norėjau susistyguoti jausmus. Norėjau išmokti laisvai jausti. Tam reikėjo ugdyti emocinį intelektą.
Šis etapas mane išlaisvino, papildė kaip žmogų, tapau pilnesnis. Į savo gyvenimą įtraukiau ir pażinau emocijas. Dabar drąsiai sau leidžiu jausti net ir nemalonius jausmus ir drąsiau atvirai pasitinku gyvenimą.

Ketvirtasis, pats sunkiausias etapas, kuris užtruko pusmetį ir dar po kol kas jį gyvenu, buvo priemimo terapija. Tai tarsi būdas atverti krūtinę gyvenimui. Tai tarsi būdas nulukštenti nuo savęs kevalą ir gyvenimo radiacijai atskleisti savo pažeidžiamiausią turinį. Tai neužgrūdina, bet nuramina. Sufokusuoja dėmesį ten kur tu gali, esi įgalus. Dėl to, žinoma, atsirado žilų plaukų. Apsilaužė sparnai. Bet sugebėjau įsižeminti, sutvirtėti amorfiškai. Sutvirtėjo mano dvasia, atsirado mažiau apsikrovimo ir dalykai kurie darė mane trapų tapo man iškenčiami.

Penktasis etapas persidenginėja su ketvirtuoju ir iš tikrųjų gimė iš jo. Elonas Maskas pasakė: “didžiausia mūsų žmonijos klaida, ir aš esu to auka – wishfull thinking“. Dabar pradedu įvaldyti wishfull thinking. Bėgdami nuo savęs, mes prisikūrėme sau tiek iliuzijų, balto, o neretai ir juodo melo, kad gyvename ne savo kūne, ne savo dienoje ir ne su savimi. Gyvename kažkieno Instagramo gyvenimu, įspūdżiais. Gyvename malonių filmų, socialinės medijos žiniomis. Pas mus namuose nuolatos įjungti televizoriai, kad sudarytų foną ir atitrauktų nuo mūsų vidinio srauto. Ausinėse, automobiliuose, namuose, sportuojant, prekybos centruose nuolat groja foninė muzika, kuri mus stimuliuoja, kad nejaustumes savo užgyvento jausmo. Mes dirbame, kad galva būtų užimta. Mes kuriame, darome pinigus, produktus, kad turėtume kur nukreipti dėmesį. Gyvename viltimi apie šviesesnę ateitį. Visą tai darome, nes taip maloniau. Gyvename kažkur ten, ne savyje ir gyvename wishfull gyvenimus.

Tai mano penktasis gyvenimo etapas sugrįžti į namus ir gyventi juose.