Savistaba. Ko vertas savęs pažinimas?

Savistaba. Ko vertas savęs pažinimas?

views
22

Kadangi kelias dienas kovojau su intensyviom emocijom, dar net šiandien jaučiu nutolstančius aidus, tai negalėjau susikoncentruot ir parašyt. Todėl minčių prisikaupė, kepu straipsnius. Dar ryt išlekiam su “Kalnais ir dugnais”, oj su “Kalnais ir miškais” į Tatrus pasikarstyti, tai sukeliu viską šiandien. Šiame tekste norėjau pakalbėti apie savistabą ir ko vertas savęs pažinimas.

Savistaba. Ko vertas savęs pažinimas?

Pirmiausiai kas yra ta savistaba? Keistas sudurtinis žodis, kuris man pradžioj kažkaip nepatogiai skambėjo. Paskui nusigludino kampai ir prigijo. Savistaba, tai savęs + stebėjimas. Savo vidinių procesų stebėjimas. Kas, kaip, kodėl įvyksta, pasielgiama.

“Tu per daug giliniesi” jau tapo mano sinonimu. Net vardas mano panašus į tą žodį. SiMonimas. Ar gilintis gerai? Kiek reikia gilintis? Ar gilintis smagu? Ar gilintis reikia? Ar gilintis liga? Ar gilintis privalumas? Galvoju, kad visų tų komponentų yra gilinimesi. Aptarsiu kiekvieną iš tų AR.

Ar gilintis gerai?

Turbūt daugelis protingai ir nieko nepasakančiai, šabloniškai pasakytų, kad gerai jei tik sveikai, ne per daug. Tai savaime suprantama, kad perlenkiant lazdą yra savų pasėkmių.

Gerai, tai kai žmogus gyvenime nepatiria didesnių kliūčių ir plaukia tolygiai. Tuomet jam nesvarbu ar gilintis gerai ar ne. Jam neprireikia gylio, nes pakankamai gilu kaip yra. Manau, gilinamasi tada, kai reikia. Tuomet seka klausimas “o ar nepamaišys?”. Man tai skamba kaip bandymas prisidėti pridėtinės vertės. Jei jauti, kad reikia, tai ir padarai. Kitas klausimas jei bijai. Tuomet jau kita tema. Tema apie pasirinkimą ar leistis į gelmę ir rizikuoti ar laikytis paviršiuje.

Kiek reikia gilintis?

Trumpai. Tiek kiek reikia. Pagal poreikį.

Ar gilintis smagu, įdomu?

Na kaip čia pasakius….. Vertėtų praversti visus Simonology straispnius ir susidarytų bendras vaizdas kiek tai smagu kiek ne. Man asmeniškai tai ne kiek smagu, o kiek pagalba, kuri suteikia palengvėjimo.

Bet dažnai sako, kad kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Aš galvoju, kad formuluočiau tą posakį kitaip. Miške esame ir taip, tik susipažįstam su tais medžiais. Man taip geriau galvoti.

Ar gilintis reikia?

Nesenai būčiau pasakęs, kad taip. Tačiau man nesenai nušvito galva ir aprašiau viską straipsnyje ” Apie teisingą gyvenimą, teisingą požiūrį”.

Asmeniškai man gilintis reikia. Kodėl? Nesenai Freud’as per vieną pokalbį paminėjo žodį konstruktas. Vėl protingas psichoanalitinis terminas. Tai taip, per gyvenimą pas mus viduje statosi naujas pasaulis. Yra išorinis pasaulis ir su laiku per patirtis, pažinimus, santykius, mūsų galvoje ir kūne statosi paralelinis pasaulis. Pasaulis kuris yra toks pat realus kaip ir išorinis ir pasaulis, kuris turi ne ką mažiau įtakos mums nei išorinis. Pasaulis į mūsų vidų suteka ne visiems vienodai. Todėl kai kuriems, o gal net labai daug kam jis sukrenta ne pakankamai patogiai. Tuomet, kad būtų galimybė pasipatoginti, reikia žinoti, kas sukrito, kur sukrito, kaip sukrito, kokį poveikį daro, ką įtakoja. Pagal Freud’ą, pravartu suprasti savo konstruktus. Konstruktas – sukonstruotas dalykas.

Ar gilintis liga?

Gilinimasis, perteklinė savistaba gali pavirsti į maniją, ligą. Yra toks terminas ruminavimas. Kai gromulioji tą pačią mintį nepaliaujamai ir negali sustoti. Būna nutinka tokių dalykų, kai papuoli į aklavietę. Tai gali pavirsti liga, kai kažkoks konstruktas veikia per daug intensyviai ir skatina ieškoti išeičių. Galima užsisukti savyje, kai papuoli į tamsų mišką be tinkamo žinojimo. Galima susirgti iš paikumo, pasipūtimo….. Variantų yra.

Ar gilintis privalumas?

Turbūt ne, jei to niekada neprireiks. Bet gali nugyventi trisdešimt metu ir vieną dieną gali prireikti. Tuomet turėsi trisdešimt metų prisivyti. Arba jei tai bus mažas poreikis, prisivyti nereikės tiek daug. Čia jau asmeniškai spręst ar higiena yra privalumas. O. Lapinas net naudoja terminą “psichologinė higiena“.

Reziume

Tai va, tiek apie savistabą. Ir pasakyti kitam, kad tu per daug giliniesi…. Ne visai efektyvu, nes sprendi pagal savo vidinę būseną ir poreikį. Ir nuspręsti kur yra balansas tarp pakankamo gilinimosi taip pat subjektyvu. Tačiau pastebėti, kad daug gilinamasi ir galbūt matyti kur kitas užstrigo ir turint žinių pakomentuot jei kitas pageidauja. Tuomet, manyčiau, tai ekologiška.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu