Savo tiesos įrodinėjimas. Truputi apie tai.

Savo tiesos įrodinėjimas. Truputi apie tai.

views
47

Sėdau prie kompo rašyti ir jaučiuosi visiškai išsunktas, iščiulptas. Taip dažnai jaučiuosi ir, manau, daugelis jaučiasi po ginčo. Savo tiesos įrodinėjimas – varginantis reikalas. Net prisiminiau Freud’o žodžius per mūsų pasivaikštinėjimą miške, kad kiekvienas turime savo tiesą ir ji yra mums teisinga. Tačiau šįkart nebuvo tiesos įrodinėjimo, šįkart buvo laukimas, kol oponentui nuplauks debesis nuo galvos dėl to, kad nebuvo pripažinta jo tiesa. Tai užtruko tris mėnesius. Taigi pažvelkime Simonology nutikimą ir ką galime iš to sužinoti ir galbūt pasimokyti.

Trijų mėnesių laukimas

Simonology kaip ir daugelis žmonių dirba, užsidirba duonai ir to pasekoje turi komunikuoti su tiekėjais ir klientais. Kaip žinome, komunikacijoje slypi daug kliūčių, kadangi kiekvienas žiūrime iš savo matymo lauko ir neturime galimybės pilnai matyti iš oponento matymo lauko. Ir tai nutinka darbuose, namuose, atostogose, santykiuose. Šįkart atvejis buvo toks, kad mano tiekėjas labai supyko jog šiame versle yra nuo mūsų nepriklausantis trikdis. Jo manymu tokio netūrėtų būti nors jis ir yra. Tiekėjui buvo taip pikta, kad niekas negali pripažinti jo tiesos, teisės pykti jog jis apkurto. Apkurto ne tiesiogine prasme, bet negalėjo imtis veiksmų, kad apeiti situaciją ir susikurti savo. Tai sukėlė trikdžius kitose verslo srityse, kilo įtampa, prasidėjo pykčiai ir buvo prieita riba prie išsiskyrimo. Nutarėme pakalbėti paskutinį kartą. Pokalbio metu, tiksliau jo pabaigoje, tiekėjas pasakė tokius žodžius: “Labai atsiprašau, kad aš užsiciklinau ties savo noru, kad būtų teisinga”.

Mano reakcija

Po trijų mėnesių pykčių ir įtampos, laukimo kol “nuplauks debesis tiekėjui nuo galvos”, bandymo susišnekėti man kilo dviprasmiški jausmai. Vienok nusviro rankos, na juk žmogus pripažino klydęs ir klysti žmogiška. O kitu atveju pagalvojau: “Atleidžiu bl**t!! Trys mėnesiai, trys mėnesiai kantrybės ir nervų kol tu susitvarkysi su savo užgautu ego.”

Situacijos vertinimas

Pamenu anksčiau matydavau kelis kelius: kaltinti oponentą; kaltinti save, kad nesugebėjau už abu susitvarkyti; arba abu kartu; arba pripažinti, kad kiekvienas turime savo tiesą ir esame teisūs savaip ir likti bejėgiu. Tačiau Simonology bręsta, atsiranda efektyvesnių išgyvenimo būdų. Šiuo atveju svarbiausia man buvo mano emocinė sveikata. Generuoti ir pykti ant oponento? Ne išeitis. Duoti durniui kelią? Negaliu prieštarauti sau, norėjau duoti durniui iš kelio. Taigi vėl ne išeitis. Jausti bejėgiškumą, kad nieko negaliu padaryti ir susitaikyti su tuo, kad kiekvienas esame teisūs savaip, nors oponentas savo veiksmais man apsunkino gyvenimą… Na negaliu ir taip. Nusprendžiau, kad jei man kyla visi trys prieštaringi jausmai: pyktis, supratingumas ir bejėgiškumas, visus tris juos ir apdirbsiu.

Apdirbimas

Na taip, žmonės klysta ir labai simpatizuoju ir gerbiu jei galiausiai jie gali sau leisti prisipažinti klyde. Todėl leidau sau pasimėgauti šiuo simpatizuojančiu jausmu. Kitavertus toks poelgis man sukėlė sunkumų ir aš tarsi buvau nuskriaustas. Todėl leidau sau pykti. Nenoriu savyje nešiotis užlaikyto pykčio. Paskaitykit straipsnį apie užlaikytą pykčio poveikį. Na ir galiausiai bejėgiškumas. Bejėgiškumas, kad kartais esame priversti kęsti tokius dalykus. Leidau sau taip pat išreikšti nepasitenkinimą. Tai situacijos nepakeitė, aš ir toliau esu bejėgis, bet nors ištransliavau lauk emocinį krūvį.

Postsituacinė refleksija

Kai visos kilusios emocijos aptarnautos, atėjo laikas logikai. Ji kantriai kaip pirmūnas Jonukas mokykloje laikė pakėlusi ranką ir laukė savo eilės kol Petriukas ir Simukas išsitaškys. Logika turi savo pastebėjimų. Jai kyla klausimas kodėl taip svarbu savo tiesos įrodinėjimas? Ir ateina atsakymas, jog įrodyta tiesa yra savo poreikio patenkinimas. Poreikio sutvirtinti ego, identiteto suverenumą ir teises. Jei tai ignoruojame, save užgauname. Ir kartais oponentui tereikia pasakyti tokius žodžius: “Matau kaip ši neteisybė jus nervuoja. Gal dabar paskirkime laiką, kad galėtume pykti dėl to? Aš palauksiu. O paskui kartu paieškokime išeities kaip šią neteisybę apeiti.”

Ir?

Ir kodėl Simonology taip nepadarė? Jis juk toks protingas! Matyt nelabai 😀

Sako, kad protingos mintys ateina pavėluotai. Ir mokslas sako, kad emocijos yra greitesnės už logiką. Ir Simonology sako, kad visa apimanti emocija užvaldo mūsų matymą ir reikia gerai išlavintų įgudžių orientuotis audroje. Nauji psichologiniai trendai sako, kad emocijoms reikia leisti vykti ir bendradarbiauti su jomis. Psichologija sako, kad žmogus yra ribotas ir negali numatyti ir valdyti visų aplinkybių.

Bet ką mes galime, tai mokytis. Galime panaudoti įgytas žinias. Galime apdirbti save po įvykio nepalikdami emocinės košės savo viduje. Tai mes galime. Po šios situacijos tai buvo svarbiausia ko aš norėjau. Man buvo svarbu susitvarkyti ir pasitikti naujas situacijas švariam.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(1)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu