Sekmadienio pasivaikščiojimai. Aš jau guru…

Sekmadienio pasivaikščiojimai. Aš jau guru…

views
52

Tai jau turbūt tampa tradicija, trečią sekmadinį iš eilės su Freud’u lekiam su tamsa į mišką. Veikiau sakyčiau ne tradicija iš mano pusės. Sekmadienio pasivaikščiojimai tapo mano pasitenkinimu. Freud’as mane supranta, aš galiu jam pasipasakoti ir patirtį jausmą, kad kito žmogaus protas pagavo mano mintį, nes turėjo panašių patirčių ir panašiai jautėsi tose patirtyse. Galėtų būti mano antra pusė, tik gaila kad baxūras 😀 Ir pagrindinė šio pasivaikščiojimo tema buvo kaip greitai mes skubame patobulėti.

Aš jau….

Aš jau paleidau tą iš savęs. Man jau pochui. Tai jau praeityje. Dabar aš jau protingesnis ir pažengęs. Aš jau kitas žmogus. Aš jau žinau ir moku. Aš atverčiau naują gyvenimo puslapį. BL**T. STOP!!! Gyvenime dalykai taip greitai nevyksta. Greitai vyksta nebent tik tryda. Nespejai pagalvoti, o kelnės jau pilnos.

Pavyzdžiai

Sako skyrybų skausmas ir gedėjimas trunka puse tiek laiko arba visą laiką kiek buvo bendravimas. O po mėnesio tu jau atvertei naują gyvenimo puslapį ir viską paleidai? Tu kas kyborgas gal?

Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Iš kur gavai tą laimės bilietą? Kas taip padėjo nusinulinti ir gauti švarų popieriaus lapą? Kur dingo visas tavo praeitas suvokimas koks esi tu, gyvenimas? Kur dingo prisiminimai, patirtys? Gal tave biski trinktelėjo avarijoj mašina ir subyrėjo visos neuronų jungtys? Jei taip tai tu tapai daržove.

Mokslas sako, kad su kai kuriomis netektimis, traumomis žmonės gyvena visą savo gyvenimą. Tik per laiką išsiugdo kompensacinius modelius, kurie atsveria žalą. O tu patyręs keletą nušvitimų jau esi laisvas žmogus?

Silkė su medum

Dažnai tenka pastebėti ant saves, smagiau ant kitų, kad sužinoję apie kažkokį naują įrankį tampame specais. Va aš dabar esu emocijų pažinimo specialistas 😀 Ant tiek kietas, kad kišu jas visur ir visada. Čia kaip atrasti medų, nes jis sveika ir valgyti jį su viskuom: su silke, su lašiniais, su grybais, burokėliais…. Taip ir su tobulėjimu. Pasigavai naują trendą, atradai vaistą nuo visko ir…..

Kodėl užtrunka?

Kaip aš pastebiu ar žmogus patobulėjo ar tik įgijo žinių? Galime kiek norime kalbėti naujais madingais, protingais terminais, bet jei žodžiai nėra mūsų, tai… Tai tas pats kas valgyti silkę su medum. Jei tai ką tu sakai neatspindi tavo kalbų, poelgiu, jei tavo dialoge vis išlenda prieštaravimai, jei tavo gyvensenoj nėra harmonijos su tuo ką šneki, tai tu tiesiog žinai. Freud’as sakė, tai vadinasi disonansas. Ir tada atsiranda pojūtis, kad ble skamba gražiai, bet kažkodėl kažkas čia ne taip. Tikrai ne taip, nes tu nepervirškinai info kurią gavai.

Nepervirškinai

Sakai tu dabar kitas žmogus, išlaisvėjęs, sąmoningesnis. Ką tai reiškia? “Na tai reiškia, kad aš galiu daugiau visiems pasipasakoti, būti atviresnis ir tai manes neveikia, man pofig ką kiti pagalvos”. Melas! Kodėl? Nes pofig tik akmeniui, tu minkštesnis su savo emocijom ir jausmais. Aš manau, tu pasigavai patrauklią įdėją būti laisvu ir bandai užrašyti ant savo įsitikinimų naują programą. Nedavei savo visai sistemai adaptuotis.

Nedavei savo sistemai adaptuotis

Galbūt tu dirbi tokioje įstaigoje, kurioje atvirumas – blogas pasirinkimas? Galbūt tave supa aplinka, kuri smerkia atvirumą, bijo jo ir visi žaidžia teatrą? Galbūt tavo atvirumas yra dabartinio media pasaulio high trendas “papasakok apie savo nusidėjimus atvirai, nusikrauk atsakomybę, naštą ir gauk gailesčio ir pagarbos, kad esi toks drąsus”? Taigi, pažiūrėjus į tavo aplinką, veiklą ir kaip elgiesi……na tai neatitinka ką tu kalbi. Tu tiesiog valgai silkę su medum.

Sekmadienio pasivaikščiojimai

Labai normalus žmogiškas noras gauti greitai. Ir nesakysiu, jog tai viso gyvenimo procesas tobulėti ir t.t. Taip norisi atsikratyti skaudžių santykių. Palikti nemalonius prisiminimus. Išlipti iš duobės. Atversti naują gyvenimo lapą. Išrasti sėkmės formulę. Ir būtų gerai, kad tai įvyktų vakar.

Dabar lankau piešimą. Ir mano mokytojas sakydamas “galima dėti ir dėti sluoksnį ant sluoksnio”, manyje sukuria tokius jausmus, kad mes tęsiam savo gyvenimo piešinį. Mes vis dirbame prie to piešinio, koreguojame jį ir kai nusprendžiame kad gana, dedame jį į šoną. Gaila, bet žmogus ne piešinys, jis nepasideda saves į šoną. Negaunam naujo švaraus lapo ir netampam kitais žmonėmis. Mes turim privilegiją tobulinti tą piešinį, net jei ir nusipaišėt sau by**į ant kaktos. Galit šią klaidą paversti savo cinkeliu ir pridėti charizmos piešiniui. Bet…. nerekomenduoju su savim taip kvailioti ir tikėtis švaraus popieriaus lapo. Tokie tie sekmadienio pasivaikščiojimai.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

This Post Has One Comment

  1. Žmugui su plaktuku viskas aplink atrodo kaip vinys 🙂

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu