Šventės, maistas, alkoholis, saldumynai.

Šventės, maistas, alkoholis, saldumynai.

views
24

Vakar darbe su kolega kalbėjom apie alkoholį, saldumynus, maistą, rūkymą, narkotikus. Pagalvojau, kad tai puiki tema per šventes, kai sėdame prie vaišių stalo. Narkotikai gal nelabai prie vaišių stalo, nebent kažkas pasibarsto kanapių vietoj šieno po staltiese, bet visa kita – plačiai vartojama. Kodėl išsivystė ši tema vakar?

Temos priežastis

Kolega klausė ar ketinu išgerti per šventes. Pasakiau, kad toks planas yra, juk psichologai turi gerti, kad stogas nenuvažiuotų. Juokauju, sarkastiškai juokauju. Tubūt užsilikęs pykčio šleifas nuo vakar kritikos. Bet tęsiant temą. Pradėjom kalbėti kodėl geriama. Aš jam papasakojau savo gyvenimiškas įžvalgas.

Gyvenimiškos įžvalgos

Pasakiau jam, kad “žiurėk, tik atsisakai ko nors ir reikia kažkuom pakeisti”. Ką turėjau omeny? Esu pastebėjęs tokias tendencijas. Esu metęs rūkyti. Nors nebuvau tikras rūkorius, surūkydavau apie 1-3 cigaretes per dieną ir tai tesėsi apie 23 metus, nusprendžiau mesti. Neberūkau gal trys metai. Pastebėjau, kad nerūkant reikia kažkuo kitu užpildyti tuštumą, kažkaip gauti pasitenkinimo. Pradėjau ryti, tikrąją to žodžio prasme ryti maistą. Anksčiau rūkydavau, bet maitindavausi sveikiau ir valgydavau daug. Po metimo rūkyti kažkaip neužteko valgyti daug, kažko trūko. Į racioną atėjo saldumynai po valgio ir riebus maistas. Nors esu tikras maisto naikintojas, bet per du metus priaugau 7kg, ko nesugebėjau padaryti per 10 metų net ir norėdamas. Pagalvojau, kad man per anksti nešioti pilvuką, juk boksuojuosi. O tą maišą po krūtine bus sunku nešioti treniruočių ir šparingų metu.

Ką nusprendžiau?

Nusprendžiau nieko, niekaip negalėjau atsikratyti saldumynų, nes gyvenimas ne mielas pasidarydavo. Tiesiog neturėjau kuom jų pakeisti. Bet kažkaip kalbėjausi kalbėjausi su savimi ir susitarėm, kad saldumynų nerysim, o peržiūrėsime vidinį psichinį foną. Kam jį peržiūrėti? Na peržiūrėjus vidinį emocinį foną pasiryškinau, kurios schemos slopina mano pasitenkinimą ir teko jas koreaguoti. Koreguoti tam, kad gauti daugiau pasitenkinimo. Kažkiek pavyko, tačiau ne pakankamai, nes pradėjau dar daugiau ryti maistą. Prisiminiau bičiulio Kalnais ir Miškais žygių organizatoriaus pacituotus žodžius, kuriuos jam pasakė kažkoks daktaras: “mažiau ėst reikia. Tada mažiau bus ligų. Įsidėmėk dvi raides MĖ”. Na pats dar pagalvojau, kad su metais lėtėja medžiagų apykaita, o suvalgomi maisto kiekiai kaip jaunuolio. Tad nusprendžiau mažiau ėst.

Kas nutiko?

Porcijos susimažino, bet atsirado tuštuma dar didesnė. Nei rūkymo, nei saldumynų, nei apsiėdimo. Tai kas po velniais teiks malonumą? Bet kam teikt malonumą atsirado 🙂 Po skyrybų, kai apsireguliavau gedulo emocijas pavyko iš raciono išimti alkoholį. Bet va atsisakius rūkymo (mečiau skyrybų proga), atsisakius meilės (mečiau skyrybų proga), nusprendus nekimšt saldumynų ir sumažinus maisto dozes į kompensaciją nejučia įsliūkino “super” pagalbininkas. Tiksliau du! Alutis ir Viskutis. Pastebėjau kaip savaitgaliais pradėjau išgerinėt po vieną du aliuko. Paskui aliukas pabodo, tai po 100 viskiuko. Paskui pastebėjau, kad šis duetas įlindęs jau ir į tarpus savaitės paprastomis dienomis. Žodžiu nuo kompensacijos niekur nepabėgsi. Ne vienas, tai kitas.

Ar taip jau pražūtinga?

Svarstau, kad ne. Juk galima visada viską suvaržyti ir kada nors išsprogs kur nors. Arba yra lėtas procesas įvesti pakaitalus. Po truputi įvedinėju kvėpavimą. Ne šiaip sugalvojau, bet per eiles savo ieškojimų ir praktikų pamačiau kaip su kvėpavimu pajuntamas palengvėjimo jausmas. Tas malonus, kuris nuvilnija per kūną ir suteikia tą dieviško nektaro nubėgimo jausmą per venas. Na kai labai nori kaku ir pakakoji.

Kažkada esu bandęs meditaciją, rebefingą. Tačiau pasitvirtinau sau, kad reikia pažinti dalykus prieš juos vartojant. Pajausti jų naudą, suprasti jų naudą, susidraugauti su jais, priimti į savo gyvenimą. Tiesiog meditavimas be to, bent jau man nesuveikė niekaip. Būdavo dar didesnė apkrova.

Reziume

Tad po kol kas Alutis ir Viskutis tol kol įvesiu kitas pasitenkinimo priemones į kasdienybę, adekvačiai patenkinančias rūkymo, ėdimo, saldumynų ir alkoholio poreikį.

Tai visiems gausaus stalo, gerų pasitenkinimo būdų ir šventiškų švenčių! Juk tokia švenčių paskirtis, apsipatenkinti 😉

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(1)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts