Tas saldus gyvenimas. Laimės dalintojai.

Tas saldus gyvenimas. Laimės dalintojai.

views
39

Vakar su draugais išsirangėme terasoje. Buvo gražus oras, nusprendėme sau suteikti malonumo kepta mėsa, alkoholiu, pokalbiais. Ir draugas manes paklausė kaip sekasi su Simonology. Gal dingo emocijos, nes pasigenda emocionalių įdomių istorijų su gera humoro doze?

Aš ir pats galvoju, kad va tada tai buvo polėkis, su vėjeliu. Kažkurią dieną net pagooglinau Lietuvos Instagram top 100, nes Simonology nerenka sekėjų.

Romėnų posakis

Niekas nepasikeitė nuo romėnų laikų su gyvenimo kliše. Kažkas iš romėnų protų yra pasakęs “duok tautai duonos ir žaidimų”. Instagram olimpą užvaldę laimės skleidėjai, kurie malonumus dalina tarsi žaidimus, kurie atgaivina mūsų sielas. Manikiuristės ir visažistės, kurios uždės taip norimą sluoksnį ant kūno, išryškins reikiamas linijas ir bruožus. Dainininkai, kurie mirga marga tarp scenos šviesų ir dovanoja emocijų paketą su balsu, sceninėm išraiškom, dainos tekstais, ritmika. Fitness modeliai su išpuoselėtais kūnais ir tarp užpakalio žandų įsirėžusiom timpom. Šitas beje reginys ir man sukelia gyvumo, energingumo įspūdį. Labiau mėgstu nei Paryžiaus Eifelio bokšto akivaizdoje pozuojančius Channel modelius. Kurios taip pat turi savo vietą Insta olimpe kaip mormonai Islandijos uolų pakrantėse.

Laimės dalintojai

Tarp laimės dalintojų sutiksime ir stilistų, kurie prie makijažo sluoksnio uždės ir medžiagos sluoksnį jei sveikos gyvensenos instagrameriai nesugebėjo sutvarkyti mūsų figūrų. Kažkaip apsirengti ir kažkaip sau atrodyti per rūbus ir man patinka. Va užsidėsiu šitą, tai būsiu toks. Jei užsidėsiu šitą, tai išreikš mano vidinę būseną. Jei dėsiuos šitą, atkreipsiu dėmesį, kurio man šiandien norėtusį. O gal man šiandien visiškai po**ui ir dėsiuos visišką skarmalų chaosą ant saves, nes pavargau nuo vertinimų.

Versalio rūmai

Kokie Versalio rūmai be klounų? Taip ir Olimpas be klounų – nepilnas komplektas. Humoristai, jumoristai, bajeristai. Jei kanda pašaipiai ir aštriai su ironija, sarkazmu, tai kaip gera viskelio taurė išprojektuoja nepasitenkinimą lauk iš mūsų. Išprojektuoja lauk susierzinimą, pavydą, pagiežą, nepilnavertiškumą, neįgalumą….. Tikri sielos daktarai ir gydo jie per linksmumo prizmę. Beje ironija ir sarkazmas mano “bombonkės”. Kaip draugas kažkada sakė apie Švyturio alų “pirmos trys bonkos subėga į gerklę nepastebimai”. Taip ir man šioje vietoje. Nepastebimai galiu persivalgyti sarkazmu ir ironija.

Neatrasti kraštai

Dar kiti laimės dalintojai nuotraukomis ir video nuneš mus į neatrastus paplūdimius, miestus, viešbučius, prabangius gyvenimus, jūras, jachtas, super automobilius, ištaigingiausias vilas. Koks tas saldus tenais gyvenimas. Koks spalvų ryškumas. Koks acipalaidavimas.

Interneto persona

Laimės dalintojai, kurie parodys įdomių gyvenimo momentų. Parodys gyvenimą iš gražiosios pusės. Parodys kasdienybės, bet ne su siurbliu ar apmokant sąskaitas ar džiaunant skalbinius. Bet gali ir su siurbliu iš tikrųjų, bet siurbs ne dulkes, o tarkim dolerius. Linksmi žmonės.

Duonos ir žaidimų

Kažkurį kartą draugas pasakė: “Simai, su Simonology nieko nebus, nepopuliaru”. Kitą kartą mergina pasakė: “Turi kurti dėl saves, sau suteikti malonumą. Dar kitas draugas pasakė, kad Simonology neturi papų ir šiknos.

Aš pats galvoju, kad blemba būtų gaila į kapus nusinešti tiek ką išmokau apie žmogų. Nepaisant to, kad mes pramogaujame, ieškome pramogų, ieškome tų gyvenimo saldumynų, tuo pačiu ir gyvename. Pagalvojau, kad dar niekeno Mc Donald’o ledai neperkėlė į geresnę vidinę būseną. Kad joks baronas Miunhauzenas su savo pasaulio istorijom nepavertė mūsų gyvenimų istorija. Kad jokia Da’ Vinči visžistė neužtepė tokio sluoksnio pro kurį neprasimuštų mūsų vidus. Joks keliauninkas neužkėlė mūsų į jokį aukščiausią pasaulio kalną, nenukišo į slapčiausią uolą, nenuplukdė į tolimiausią pasaulio salą kur mes atitrūktume nuo savo šešėlio. Joks bajeristas nepavertė mūsų gyvenimo bajeriu. Joks laimės dalintojas nepasotino mūsų. Jokia išorės galia neužpildo mūsų vidinio kiemo.

Kaip atrodo mūsų vidinis kiemas?

Vedžiojau šunį ir galvojau koks turėtų būti to vaizdinys. Kilo mintis ir pagalvojau, kad paliksiu tai vizualizacijai. Neretai reginys – geriau nei tūkstančiai žodžių.

Kaip tai paskatino susimąstyt?

Vartotojiška visuomenė, gerai tinkantis žodis. Mes kaip tos skurzdelės darbininkės, atidirbame pilkai rudame skruzdėlyne ir paskui, apie 17 valandą, pasileidžiame tekini į restoranus, televizorius, Instagramą, rūbų parduotuves, saldumynus, maistus, keliones… Pasileidžiame, kad įsiurbti truputį spalvų, truputį vaivorykštės į save, nes viduje……., nes viduje šrotelis. Tas kemsynas negeneruoja vaivorykštės iš vidaus. Toj pelkėj nusėda tik rūpesčiai, tas dumblas. Ir visai nėra reikalo į ten kreipti savo dėmesį. Ten niekada reikalai nebesusitvarkys kaip niekada politikai netaps skaidriais vandenimis. Vidus negeneruoja laimės, todėl mes kreipiamės į išorę. Mūsų esybės nėra sukurtos patenkinti save iš vidaus, todėl mes mintam išore.

Ir labai logiška

Ir labai logiška. Juk mes naudojamės išore, kad išgyventume: valgome, kvėpuojame, bendraujame, socializuojamės, rengiamės, mylimės, keliaujame ir prasiblaškome……. Tačiau su kiekvienais metais, diena, valanda, minute ir sekunde išorė keliasi į mus. Mūsų viduje formuojasi paralelinis pasaulis. Suvokimas, patirtys, vaizdiniai, pojūčiai tai išorinis pasaulis mūsų viduje. Bet kam jį prižiūrėti? Juk reikia gyventis ir mėgautis. Prisikaupė? Tai duokit daugiau cukraus. Duokit įvairesnių rūbų. Duokit daugiau alkoholio ir bajerių. Tepkit daugiau “špakliaus”. Keliaukime daugiau. “Prarybinsim” kaip nors tą 70 – 80 metų be didesnių pastangų ir su gausybę malonumo.

Return to innosence

Bet kartais tas saldumas vimdo. Norisi arbatos skonį prisiminti. Tie bajeriai kaip Jim Carrey filme “Prielipa” užp**so. Duokit ramybę. Tie paplūdimiai, Boeing’ai, Maybach’ai, jachtos, architektūros, Turkijos užp**so. Nuvežkit mane pas Lucką į Antazavę. Nuplaukit nuo manes tą makiažą, duokit odai acigauti. Nuimkite tuos “flashy” rūbus, užmeskit ilgą maikę ir uždėkit Vans kedukus. Išjunkit tas mirgančias scenos šviesas, akys nori pastelinio, tikro vaizdo. Gal galit kas užčiaupti tą sušiktą daininką, noriu paklausyti kaip pučia vėjas, ošia jūra, gatvės šurmulio, kaip ošia miškas? Duokit man tiesiog duonos ir lašinių, nes nebetenkina atkutiūrinis Kempinski maistas. Ir lašelinė jau stovi šalia, nes kepenys nebeapdirba Jack Daniels ir Špritz Aperolio.

Pertraukėlė

Bet tai negali tęstis ilgai. Vidinis kiemas tuščias, jis nieko nesiūlo. Prasideda “lomkės”. Įdėkite ką nors į mane. Dar kartą spaudžiame “reset” ir vėl malonumai ir saldus gyvenimas plūskite į mane. Daugiau cukraus, daugiau saldumynų ir malonumo. Laimės dalintojai jūs vėl laukiami.

O Simonology?

O ką Simonology? Simonology kaip tas dantistas, kuris išgręš dantį ir užplombuos. Simonology kaip tas riebalų nusiurbimo chirurgas, nuleis nepasisavintą cukrų. Simonology kaip proktologas, kuris pastatys klizmą po apsiėdimo puotos. Simonology kaip žaibolaidis parodys kur nukreipti susikaupusią chu***ne. Ir tai padarys kartais prie bajerio. Kartais įkasdamas ir pašiepdamas. Kartais apkabindamas. Kartais nuliūdindamas ir priversdamas patirtį liūdesį, baimę, pyktį, nusivylimą. Taip kaip nutinka gyvenime. Tik ačiū dievui pas jį lankytis reikia ne dažnai. Tik tuomet kai varžtai nebelaiko ir pabyra koks mechanizmas. Bet kol Maxima maišelis atlaiko, tai grūdam į jį tol, kol lašišos pakuotės aštrus kampas neprapjauna maišelio.

Paaiškinimas

Simonology ne saldainis. Nors ne, gal ir saldainis, tik diabetinis su kmynais arba anyžinis. O tokius valgome retai 😉 Buvo mėnulio fazė kai buvo linksma. Atėjo mėnulio fazė kai tamsoka. Veikiausiai kada vėl atsisuks mėnulio fazė kai bus aštru 😉 Viskas tikra kaip tavo gyvenime. Simonology ne Instagram, bet irgi turi svajonių (Audi S5 Sportback), tad follow 😉

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(2)
  • 😥(0)
  • 😀(1)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu