Tėvai ir vaikai. Santykis ir požiūris į gyvenimą per šį kampą.

Tėvai ir vaikai. Santykis ir požiūris į gyvenimą per šį kampą.

views
73

Net nežinau, kaip užvadinti šią temą. Tiesiog vakar apturėjau pokalbį su viena moterimi. Pokalbis išėjo apie vaikų ugdymą ir per tai man atskleidė to žmogaus požiūrį į gyvenimą, dalį to požiūrio.

Kas per pokalbis?

Vakar aš paklausiau vienos moters ką ji mano apie savo sūnų. Paklausiau todėl, nes jų tarpusavio santykyje iškyla nuolatiniai konfliktai. Ir šiaip domiuosi tėvų vaikų santykiu, nes tapau savotišku kunigu ir jau ne vienas žmogus man yra pasipasakojęs kaip jį skaudina ar kaip jis nepatenkintas santykiu su savo tėvais, ar vienu iš tėvu. Plius internetas – pilnas straipsnių apie tėvų klaidas ir kaip priimti savo tėvus ir t.t. Taigi paklausiau jos ir mane nustebino atsakymas. Galvojau toks požiūris jau mirė Smetonos laikais. Šiais laikais žmonės jau truputi toliau turėtų būti pažengę žinojime apie santykį, vaikus ir psichologiją.

Atsakymas

O atsakymas buvo toks, kad ji su vyrų savo sūnų laiko padoriu žmogumi, ne vagiu, ne alkoholiku, turinčiu normalų darbą, geru tėčiu jo vaikui. Vienintelė jo blogybė, kad jis jos požiūriu – netvarkingas. Na ir mato, kad sūnui sunku, jis nelaimingas. Tai sprendžia kaip supratau iš to, kad jiems nepavyksta tarpusavio santykis. Jie jį auklėjo geru žmogumi, bet jis subrendo kitokio supratimo, dėl to jam – sunku. Stebina, kad jos požiūriu, viskas ko reikia išauginti laimingus vaikus, tai atitikti standartus galutiniam rezultate: geras darbas, ne pijokas, ne vagis ir myli savo šeimą. Dar kokiu šimtmečiu anksčiau turbūt būčiau išgirdęs, kad visa ko reikia tai, kad vaikas būtų pavalgęs, apsirengęs ir turėtų stogą virš galvos.

Ko pasigedau tos moters suvokime?

Nieko neišgirdau, ką ji suvokia apie žmogaus emocijas, įsitikinimus, jausmus, požiūrį, kaip tai veikia, kaip veikia atitinkami poelgiai: draudimai, skatinimai, pritarimai, supratingumas, pokalbiai…. Nieko neišgirdau apie praeities įvykius, kurie galėjo sugadinti ryšį. Nieko neišgirdau apie pamąstymus, kas galėjo pakenkti jų ryšiui. Taip pat neišgirdau ką ji mano kaip ir kodėl jaučiasi jos sūnus. Ką jis galvoja. Buvo tiesiog keturios tiesos, betrūko penktos, tikėjimo į dievą, ir žmogus turėjo gautis “normalus”. O su normaliu žmogumi normalus ir ryšys. Išklausęs jos atsakymą, bei girdėjęs begalę kitų pasisakymų, nusipiešiau galvoje tokį vaizdą.

Vaizdas

Avių gardas ir avys vedamos etapais iš vieno gardo į kitą. Ką tik gimusios avys startuoja į vaikystės gardą. Pakeliui papuola į stakles, kur jos laužomos ir formuojamos taip, kad atitiktų bendrą to laikmečio edukacijos trendą (vaikas avis turi būti geras, klausyti, aprengtas, pavalgęs, sveikas). Jei neklauso taip “kaip reikia”, tada jis baramas, mušamas, gėdinamas, žeminamas, manipuliuojamas, naudojamos visos psi arba fizinės smurtinės “auklėjimo” priemonės. Jis turi atitikti standartą. Na jei nepavyko į tą rėmą įkišti, tai reiškiasi vaikas avis gimė kažkoks defektuotas. Na ir jam nuolat kišama, jog jis kažkoks defektuotas, nes nepavyko įsipaišyti į bendrą visuotinį standartą. Čia kaip mano draugas medžiotojas pasakojo, kaip jie šaudo – selekcionuoja išsigimusias stirnas, kurias jie atpažįsta pagal tobulą rago formą. Jei ragai tokie kaip nupaišyta knygutėj, stirna gali bėgti. Jei ne, kulkytė į galvą.

Etapai

Tai va, vaikystės staklės praeitos, vyksta selekcionavimas ir skanavimas kaip atitinka standartą. Jei atitinka, tai štampas, stumiam toliau. Jei ne, defektacijos štampas, stumiam toliau. Gal nepapuls į kalėjimą? Gal nebus pijokas/ė? Taip ir eina per etapus: paauglystė, univero laikai, karjeros laikai, vaikų darymo laikai. Taip apsisuka visas ciklas, kol pasigimdo savo vaikus ir varo per tuos pačius gardus, kurie galbūt jau pakoreguoti pagal einamiausią to laikmečio trendą. Niekur negirdėti klausimų: Kas? Kodėl? Kaip? Kada? Kur? Jei ir atsiranda, tai tik po mirties klausėją pakrikštyja genijumi arba šventuoju. Taip ir sukasi konvejeris. Nepamenu, bet kažkoks rusų kalbininkas yra mestelėjes sakinį, kad apie 85 proc. pasaulio populiacijos nesugeba savarankiškai mąstyti. Manau, turėjo omeny, kad jie tiesiog eina per gardą ir gauna “tinkamo”, “gero žmogaus” upgrade’us arba defektuojami.

Ką noriu pasakyti?

Ši tema ne tai, kad švietimo sistema ugdo zombių armiją darbui ar kokia ji bloga. Ši tema apie negalvojimą ir kas iš to gaunasi. Visą tai paėmiau per tėvų ir vaikų santykių kampą.

Sako kategorizavimas negerai, bet įžvelgiu tam tikras ribas tarp požiūrio į gyvenimą ir koks iš to gaunasi ugdymas. Taigi ugdydojai ir jų požiūris:

Intelekt + 0. Dėję skersą, homo primatus

Kai paklausi apie vaikus, tai nėra čia ką kalbėti. Vaikas tiesiog auga. Gauna pavalgyt, gauna rūbus, eina į darželį, paskui į mokyklą, jei eina. Žodžiu išaugs su dviem rankom ir dviem kojom ir patys nuspręs kaip jiems gyventi. Na čia liaudis, kuriuos rodo per 24 valandas.

Intelekt +1. Pasikliaujantys sistema, likimu, papročiais ir dievu

Darom viską kaip daro visi, kaip darė tėvai, seneliai, senelių seneliai, o toliau kaip jau pavyks. Neišaugo “doras” žmogus, matyt dievas turėjo savų planų arba likimas nepaėjo arba taro kortos nesukrito arba sistema apip**so. Va tiek gebos ir atsakomybės.

Intelekt +2. Mokslininkai

Baigę mokslus, pasiskaitę mokslinės literatūros. Nepaėjo tapti geru žmogumi, matyt šudini genai. Juk National Geographic žurnale taip rašė. Tikrai, genai, ir nieko čia nepadarysi. Na dar socialinė aplinka ne kokia.

Intelekt +3. Saviugdininkai ir baigę psichologiją arba edukaciją.

Čia jau rimts reikals. Žino, skaitė ką kalbėjo genijai apie žmogaus vidinį pasaulį. Žinių bagažo pakrauta dafiga, einam gydyt pasaulio. Na ir įmamas suaugęs vaikas, diagnozuojamos niaurozės, nupasakojama kas ir kaip buvo, turėjo būti praeityje. Sudedamos visos varnelės knygutėje, išrašomos piliulės, pratimai ir pyz**nk į laimingą gyvenimą. Mes žinom!

Intelekt +4. Filosofai

Pabandė dievo, uždavė per daug klausimų ir idiologija subyrėjo. Judėjo su sistema, pabandė prisitaikyti sau, sulaužė avių stakles, išspyrė nafig. Kando mokslo, pamatė ribotumą, nuėjo toliau. Atėjo iki saviugdos, psichologijos, edukacijos ir uždavė klausimą: “kas pirmiau? Višta ar kiaušinis?”. Vis dar sukasi atsakymo ieškojimo procese.

Intelekt +5. Eksprimentuotojai, klaustukai.

Pabandė, ką pabandė prieš tai esantys ir vis dar bando, klausinėja, nagrinėja, pritaiko, pakeičia, pažįsta toliau. Nuolat tobulinasi.

Intelekt +6. Ateiviai iš kosmoso.

Jie dar neatskrido.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu