Tinginystė tai blogis ar motyvacijos stoka?

Tinginystė tai blogis ar motyvacijos stoka?

views
23

Pastarosiomis dienomis sėdžiu prie darbų, bandau pasinaudoti esama situacija, išpešti naudos kiek įmanoma. Susiduriu su savikritika kodėl anksčiau tam tikrų sprendimų nedariau. Susiduriu su reiškiniu. Nežinau kaip jį apibūdinti, bet tebunie tinginystė.

Tinginystė

Pastebėjau, kad negaliu prisiversti arba užtrunka prisiversti atlikti tam tikrus darbus. O jei jau prisiverčiu, tai darbas toks neefektyvus, atrodo kiekviena kūno lastelė ieško priežasčių kaip nedaryti. Tai eik vandens atsigert. Tai gal pavalgyti. Tai gal į tuoletą. Tai gal pažiūrėt kitą darbą. Tada nubunda piktasis vidinis ragintojas, kuris bando priversti atlikti darbus važiuodamas per sąžinę, kritikuodamas, gėdindamas, nužemindamas.

Galvoju kokia nesąmonė, turiu nudirbti darbus kurių nenoriu ir tuo pačiu dar viduje kovoju su savimi. Bandau naudoti įvairias savimotyvacijos technikas.

Technikos

Nuteikinėju, kad susikaupiu ir padarau ir viskas. Kažkaip nelabai. Tuomet motyvuoju, kad tai į gerą. Nelabai. Tuomet prisimenu ir palyginu laikus, kai buvo blogai ir stengiausi. Galvojau gal tai pažadins sentimentus. Nelabai. Tuomet jau griežčiau, kad tiesiog reikia gyvenime padaryti dalykus, kuriuos reikia padaryti nepaisant nori ar ne. Mažai padeda. Na tuomet gražiuoju su pažadais, kad padarius bus norimas rezultatas ir ateity bus tik lengviau. Nelabai. Kur rasti tos motyvacijos? Gal reikia kaip sako influence’riai leisti sau patirti visišką dugną ir va tada nebebus jokių išsikalinėjimų. Bet ir tokia mintis nejudina. Susinervinau, absurdas kažkos. Lenda mintys, kad tinginystė iš gero gyvenimo ir ne kitaip.

Tinginystė iš gero gyvenimo

Nepaisant visko, ta tinginystė vis tiek sėdi bijo, bet nieko nedaro. Pradeda imti neviltis, kas čia darosi. Prisimenu vaikystę, kai priversdavo daryti, manipuliacijomis, gasdinimais, pažadais. Dabar nėra kam priversti. Toptelėjo mintis, kad išradingumas, taip išradingumas galėtų būti tas vaistas. Juk dalykai, kurie mus domina, mes juos darome su užsidegimu. Ir iškart įsijungia vidinis kritikas, kuris pasipiktinęs, kad kas čia yra per nesąmonės, yra žodis reikia. Ir su tuo skrieja prisiminimai žmonių, kurie sakydavo, kad reikia. Žodžiu viduje vyksta šeimyninis barnis tarp praeities šmėklų ir dabarties. Gasdinu save su artėjančia krize. Bijo vidus, bet nė piršto nejudina. Gerai, laikas baigt su žaidimais ir aiškinimaisis, laikas dėti viską į šoną ir daryt.

Pavyko

Po 15 minučių pagaunu save telefone. Sustabdau, grįžtu prie darbo. Dabar būsiu atidesnis. Bet tas atidumas vėl kažkaip užmiega ir žiūriu, kad ieškau internete būdų kaip protingiau išspręsti šitą darbą. Nu tragedija. Negaliu saves kontroliuot!! Pats sau kaišalioju pagalius į ratus nesąmoningai. Tikriausiai reikės tartis su savimi. Jaučiu, kad net ne tartis, o suprast, išklausyt, kodėl gi vis dėl to toks vidinis maištas. Tinginystė laimėjo? Bandau išklausyt.

Išklausau

Vėl imuosi seno savo metodo rašymo ir klausiu kodėl nenori daryti konkretaus darbo. Atsiriša atsakymai: neefektyvu; neįdomu; nepraktiška; įsitikinimas, kad beprasmiška; praeities pavyzdžiai kaip nepavyko. Bandau senuoju metodu užsipult, kad tai pasiteisinimai. Tačiau atgal gaunu pavyzdžių, kad va kituose darbuose dirbau su užsivedimu. Neturiu argumentų neigti kitaip. Tikrai, darbo buvo įdėta naktimis. Tai klausiu saves ar aš tinginys tuomet? Negaliu to patvirtinti. Na bet niekaip negaliu perlipti frazės, kad kartais reikia daryti ko nenorime daryti. Ir gaunu atsakymą ir pavyzdžių kiek kartų jau buvo tai daryta. To irgi negaliu nuneigt. Ir vėl saves klausiu ar aš tinginys. Na gavęs tokius argumentus negaliu to teigti.

Bet ką daryti jei reikia?

Bet ką daryti jei reikia,- klausiu “tinginystės”. Juk kiti žmonės….. Ir čia mane nutraukia kita frazė, kad nereikia saves lyginti su kitais. Nu geras galvoju, užstrigau. Ir kritiko ir tinginystės argumentai svarūs. Aš kaip arbitras sėdžiu išsižiojęs. Ir mąstau, kad arba aplinkybės privers dirbti arba nežinau. Kritikas rėkia, kad tai visškas išpindėjimas nuo gero gyvenimo. Darbas turi būti įdomus? Nesąmonė, darbas yra darbas. Bet “tinginystė” sako, kad pažiūrėk kaip gerai ji dirba, kai yra stimulas. Ir su grasinimais toli nenuvažiuosi. Jau visai nebesuprantu kaip tuomet siekti tikslų.

Kaip moku siekti tikslų?

Visą gyvenimą tikslų mokiausi siekti kaip normalus žmogus per discipliną, saves spaudimą, per reikia. Dabar šis aparatas nebevažiuoja. Protėvių balsai galvoje kalba koks šiais laikais jaunimas išlepęs. Jaunimo balsai kalba, kad gyvename geriau, nei gyvenome. Ir po truputi gimdosi mintis, kad Simoniukai, būk išradingas. Jei seni metodai nebevažiuoja, ieškok kaip darbą padaryti tokiu, kad norėtųsi dirbti. Ir iš kitos pusės baisu, kad visiškai nusitingėsiu, išlepsiu.

Reziume

Pasakyti, kad tai tinginystė argumentų nėra, nes dirba kai mato prasmę. Prievartai nepasiduoda, nes jos buvo pakankamai. Motyvacinės priemonės tokios kokios yra nebeveža. Pažadai nebeveža. Žodis REIKIA nebeturi galios.

Motyvacija ir prasmingumas. Panašu, kad tai ko trūksta. Tinginystė = motyvacijos stoka? Tikriausiai vertėtų ieškoti atsakymų kodėl motyvacijos nėra. Ir nuojauta kužda, kad ji paslėpta praeities patirtyse ir įsitikinimuose. Ir galvoju, kad protingas vadovas tas, kuris suranda priežastį, o ne plaka botagu. Ir nemanau, kad pačiam darbuotojui patinka būti demotyvuotu. Juk visi siekiame malonumų, o motyvacijos drive’as yra tas, kuris teikia malonumą. Ir klausimas ar geresni rezultatai pasiekiami per prievartą ar sumanumu? Per prievartą darai tiek kad šiaip ne taip įgyvendintum normatyvą. Su motyvacija darai ir neskaičiuoji laiko. Reiks eit skaityt DebesylosTinginio manifestą“. Nes atsakymo ar tinginystė – tai motyvacijos stoka neradau. Motyvacijos stoka turi ne tokią neigiamą reikšmę nei tinginystė. Motyvacijos stoka labiau sukelia man užuojautą, norą pagelbėt, suprasti kodėl, sumotyvuot, pastūmėt. Tinginystė – barti, smerkti, kritikuot, nusivilti.

Kokius jausmus sukėlė šis straipsnis?
  • 😍(0)
  • 🤮(0)
  • 💣(0)
  • 🌶️(0)
  • 😥(0)
  • 😀(0)
  • 😠(0)

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu